Sekmadienį pasibaigus savivaldos rinkimams, daugiausia – 17 – merų postų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), antri lieka įvairūs politiniai komitetai, treti – Liberalų sąjūdis, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pasirodė perpus prasčiau nei prieš ketverius metus.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, antrajame ture socialdemokratai užsitikrino septynių merų postus ir su pergale pirmajame ture šventusiais 10-čia savo atstovų turės daugiausiai savivaldybių vadovų.
Didžiausią staigmeną per šiuos rinkimus pateikė Vilniaus rajono gyventojai. Pirmą kartą šiai savivaldybei vadovaus ne Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas. Antrajame ture jų kandidatą įveikė socialdemokratas Robertas Duchnevičius.
„Šitie savivaldos tarybos narių ir merų rinkimai dar kartą parodė, kad mes, Socialdemokratų partija, esame ta rimta ir galinga partija, kuria pasitiki žmonės visoje Lietuvoje“, – sekmadienį žurnalistams sakė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
„Aš tikrai sakau, kad būsiu tas žmogus, kuris bus atviras visiems“, – sakė R. Duchnevičius.
Liberalai gerino pozicijas, konservatoriai ėmė Vilnių
11-ai savivaldybių vadovaus komitetų atstovai – antrajame ture išrinkti dar penki nepartiniai politikai.
Komitetų nariai vadovaus Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui.
Liberalų sąjūdis antrajame ture laimėjo dar penkis merų rinkimus ir iš viso vadovaus devynioms savivaldybėms.
„Antras turas užtvirtino gerus rezultatus, prie rinkimų starto linijos stojome turėdami 7 merus (6 išrinkti 2019 m., Pagėgiai prisijungė vėliau), šiandien jau aišku, kad turime 9“, – sekmadienį feisbuke paskelbė liberalų lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Antrajame ture išrinkti septyni Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos merai – partija su vienu pirmajame ture išrinktu meru iš viso turės aštuonis savivaldybių vadovus.
Vilniuje po kovos su buvusiu meru „Laisvės ir teisingumo“ atstovu Artūru Zuoku rinkimus laimėjo konservatorius Valdas Benkunskas. Kitose savivaldybėse Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo dar keturis merų postus, tačiau partijos vadovybė nėra patenkinta rezultatais, nes dabartinėje savivaldos kadencijoje turi dvigubai daugiau merų.
„Tėvynės sąjungos pergalė Vilniuje, gaunant miestiečių pasitikėjimą tiek mero, tiek tarybos narių rinkimuose yra rinkėjų signalas, kokią kryptį turi rinktis partija“, – rinkimų naktį BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Kita vertus, pasak jo, rezultatai regionuose nepribloškė.
„Priežastis išsamiai analizuosime“, – teigė G. Landsbergis.
Demokratai turės penkis merus, Laisvės partija – nulį
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ turės penkis merus, keturi jų išrinkti per antrąjį turą.
Dviem savivaldybėms vadovaus partijos „Laisvė ir teisingumas“ merai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) išsaugojo vieną mero postą iš turėtų dviejų.
Vienai savivaldybei – Širvintų rajono – vadovaus Regionų partijos atstovė.
Trečią kartą Jurbarke perrenkamas save išsikėlęs kandidatas Skirmantas Mockevičius.
Laisvės partija, pralaimėjus vienintelei mero posto dar siekusiai kandidatei Elektrėnų savivaldybėje parlamentarei Silvai Lenvginienei, liko be savivaldybių vadovų.
Iš penkių į antrąjį rinkimų turą patekusių Seimo narių pergalę sekmadienį švenčia vienintelis „valstietis“ Arvydas Nekrošius, laimėjęs rinkimus Raseinių rajone prieš konservatorių Audrių Bautronį.
Skirtingai susiklostė rinkimų tiesiojoje Vyriausiosios rinkimų komisijos pašalintų ir po teismų sprendimų vėl grąžintų kandidatų Dalios Štraupaitės Visagine ir Kęstučio Tubio Anykščių rajone likimas.
Visagine dabartinis meras Erlandas Galaguzas prieš „Laisvės ir teisingumo“ atstovę D. Štraupaitę laimėjo, tuo tarpu Anykščiuose pergalę švenčia „valstietis“ K. Tubis, įveikęs socialdemokratą Dainių Žiogelį.
Pakartotiniai merų rinkimai vyko 34-iose savivaldybėse. Pirmajame ture išrinkti 26 merai.
Kad daugiausiai merų postų laimėjo socialdemokratai – tai visai nieko gero.
Socialdemokratai – tai beveik tas pat kaip ir konservatoriai. Jie nėra jokia opozicija konservatoriams. Socialdemokratai palaikė visus konservatorių nusikalstamus veikimus seime balsuodami už juos. Pas socialdemokratus partijoje puikiai gyvuoja tokie konservatorių tipo liberalkomunistai kaip Šakalienė ar Sysas. Manau, kad socialdemokratai ir konservatoriai – tai tarsi dvi švabomasonų už virvučių tampomos lėlės, kurios rinkėjams siūlomos balsavimui paeiliui, vienais metais viena lėlė, kitais metais kita lėlė, o abi jas valdo tas pats lėlininkas. Manau, kad abi šios partijos yra visiškai priklausomos nuo tų pačių šaltinių ir jos visiškai negina nei Lietuvos nei jos žmonių intersesų nei nepriklausomybės, bet atstovauja nežinia kokias jėgas esančias užsienyje ir vykdo jų nurodymus.
Manau Lietuvos žmonės žymiai labiau turėtų vertinti partijų darbus ne pagal tai kaip jos save pozicionuoja (socialdemokratai save pozicionuoja esant opozicija konservatoriams), bet atsižvelgdami tik į jų balsavimus seime.