Jis sakė, kad per pastaruosius 14 metų gavo daugybę prašymų iš tibetiečių diasporos tremtyje, budistų iš viso Himalajų regiono, Mongolijos ir kai kurių Rusijos bei Kinijos dalių, kuriuose „nuoširdžiai prašoma, kad Dalai Lamos institucija būtų tęsiama“.

„Ypač daug pranešimų įvairiais kanalais gavau iš Tibete gyvenančių tibetiečių, kurie kreipiasi su tokiu pat prašymu“, – sakė jis vaizdo transliacijoje pradėdamas religinių lyderių susitikimą Indijos Himalajų mieste, kuriame jis gyveno dešimtmečius.

„Atsižvelgdamas į visus šiuos prašymus, patvirtinu, kad Dalai Lamos institucija tęsis“, – sakė charizmatiškasis Nobelio taikos premijos laureatas budistas, kuris, tibetiečių teigimu, yra 14-oji 600 metų senumo posto reinkarnacija.

Dėl neišvengiamų permainų tibetiečiams sunkiai sekasi išsaugoti tapatybę po 1959-ųjų nepavykusio sukilimo prieš Kinijos valdžią, ištisoms kartoms gyvenus tremtyje.

Tremtyje gyvenantys tibetiečiai plačiai pasisako už tai, kad Dalai Lamos vaidmuo išliktų, sakė Dawa Tashi (Dava Tašis), kadaise Tibete įkalintas už Pekino kritikavimą.

Dalai Lama yra teigęs, kad ši institucija bus tęsiama tik tuo atveju, jei bus visuotinis poreikis.

Lyderis, kuriam liepos 6-ąją sukaks 90 metų, ir tūkstančiai kitų tibetiečių gyvena tremtyje Indijoje nuo tada, kai Kinijos kariuomenė numalšino sukilimą Tibeto sostinėje Lhasoje.

Dalai Lama yra giriamas savo pasekėjų už nenuilstamą kampaniją už didesnę Tibeto, didžiulio Kinijos aukštumų plokščiakalnio, kuris yra maždaug Pietų Afrikos Respublikos dydžio, autonomiją.

2011 metais jis pasitraukė iš savo tautos politinio vadovo posto ir pasaulietinės valdžios estafetę perdavė vyriausybei, kurią demokratiškai išrinko apie 130 tūkst. tibetiečių visame pasaulyje.

Tuo pat metu jis įspėjo, kad ateityje jo dvasinis postas susidurs su „akivaizdžiu pavojumi, kad asmeniniai politiniai interesai gali piktnaudžiauti reinkarnacijos sistema“.

Jo bičiuliai tremtyje vis nerimauja dėl jo garbaus amžiaus ir baiminasi, kad Pekinas, siekdamas sustiprinti Tibeto kontrolę, paskirs kitą jo įpėdinį.

Dalai Lama yra sakęs, kad jei bus įpėdinis, jis ateis iš „laisvojo pasaulio“, kurio Kinija nekontroliuoja.

Dalai Lama jau seniai teigia, kad nesiekia visiškos Tibeto nepriklausomybės.

Pekinas teigia, kad ši teritorija yra neatskiriama Kinijos dalis ir kad Dalai Lama „neturi teisės atstovauti Tibeto žmonėms“.Dvasinis lyderis trečiadienį pareiškė, kad atsakomybė už 15-ojo Dalai Lamos nustatymą teks tik Indijoje įsikūrusiam „Gaden Phodrang Trust“ – Dalai Lamos biurui.

„Pakartoju, kad „Gaden Phodrang Trust“ turi išimtinę teisę pripažinti būsimą reinkarnaciją; niekas kitas neturi teisės kištis į šį reikalą“, – pridūrė jis.

Dalai Lama, visame pasaulyje atpažįstamas su raudonais drabužiais ir plačia šypsena, gyvena griežtą vienuolišką gyvenimą Indijos Himalajų kalnų miestelyje. Jis yra sakęs, kad nori gyventi iki 113 metų.

Kinija, kuri dabartinį Dalai Lamą laiko separatistu, savo ruožtu pareiškė, kad Pekinas turi teisę galutinai nuspręsti, kas bus jo įpėdinis.

„Dalai Lamos, Pančen Lamos ir kitų didžių budizmo veikėjų reinkarnacija turi būti išrinkta burtų keliu iš auksinės urnos ir patvirtinta centrinės valdžios“, – per spaudos konferenciją teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning, turėdama omenyje Čingų dinastijos imperatoriaus XVIII amžiuje įvestą metodą.

„Kinijos vyriausybė vykdo religinių įsitikinimų laisvės politiką, tačiau yra religinių reikalų taisyklių ir Tibeto gyvųjų budų reinkarnacijos valdymo metodų“, – sakė Mao Ning.

Trečiadienį Mao Ning teigė, kad Pekino politika, kuria siekiama, kad religija taptų labiau kiniška, „nėra jos apribojimas. Bet kurios religijos išlikimas ir vystymasis priklauso nuo prisitaikymo prie šalies socialinės aplinkos ir kultūrinių tradicijų“.

„Tibeto budizmas gimė Kinijoje ir turi kiniškų bruožų“, – sakė ji.

The post Dalai Lamos institucija tęsis - Tibeto dvasinis lyderis appeared first on LAIKMETIS.

Pasak šaltinio, raštelis su bibline eilute buvo paliktas vos keliomis valandomis prieš smūgius į Irano objektus.

Raštelio turinys buvo paviešintas penktadienio rytą, 2025 m. birželio 13 d., po viešo Netanyahu pasisakymo ir rodo, kad operacijos „Kylantis liūtas“ planavimas, įskaitant jos pavadinimo parinkimą, buvo numatytas iš anksto.

Biblijos eilutė, pasirinkta operacijos pagrindu, turi ir tęsinį: „Nesigula, kol nesuėda grobio ir neišgeria užmuštųjų kraujo“ (Sk 23, 24).

The post Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu atakos prieš Iraną išvakarėse apsilankė prie Raudų sienos appeared first on LAIKMETIS.

Tyrimo „Kaip pasikeitė pasaulio religinis peizažas nuo 2010 iki 2020 m.“ išvados grindžiamos daugiau nei 2700 šaltinių – tarp jų nacionaliniais surašymais, demografinėmis apklausomis ir gyventojų registrų duomenimis. Dalis prognozių remiasi tik 2024 m. paviešinta 2020 m. statistika, kurios paskelbimą atidėjo COVID-19 pandemija – surašymai buvo atidėti bent 65 šalyse.

Analizuoti duomenys apėmė 201 šalį ir septynias religines kategorijas: krikščionis, musulmonus, hinduistus, budistus, žydus, kitoms mažiau žinomoms religijoms priklausančius žmones bei neturinčiuosius religinės priklausomybės.

Islamo ir „nones“ grupių augimas

Per dešimtmetį pasaulyje krikščionių padaugėjo 122 mln., tačiau musulmonų – net 327 mln., tai daugiau nei visų kitų religinių grupių kartu paėmus. 2020 m. pasaulyje buvo 2,3 mlrd. krikščionių ir 2 mlrd. musulmonų.

Be musulmonų, vienintelė kita augusi grupė buvo netikintieji („nones“) – žmonės, nepriskiriantys savęs jokiai religijai.

Tyrimo autoriai šį reiškinį vadina „išskirtiniu“, nes šie asmenys dažnai yra vyresnio amžiaus ir turi mažesnį gimstamumo lygį – demografiniu požiūriu tai yra augimą ribojantys veiksniai. Nepaisant to, 2020 m. netikintieji sudarė 24,2 % pasaulio gyventojų ir tapo trečia pagal dydį grupe po krikščionių ir musulmonų.

Svarbiausia priežastis, kodėl netikintieji sparčiai daugėjo, buvo žmonių religijos, ypač krikščionybės, atsisakymas. Budizmas patyrė antrą pagal dydį nuostolį dėl religinių pokyčių. JAV buvo viena šalių, kur krikščionys masiškai perėjo prie „nones“ kategorijos. Vis dėlto, anot Pew, po 2020 m. šis nuosmukis ėmė stabilizuotis. 2020 m. JAV turėjo antrą pagal dydį netikinčiųjų populiaciją pasaulyje po Kinijos.

Krikščionybės centro poslinkis į Afriką

Tyrimas parodė esminius regioninius pokyčius: 2020 m. didžioji dalis pasaulio krikščionių (30,7 %) gyveno į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje. 2010 m. ši dalis siekė 24,8 %, o daugiausia krikščionių tuo metu gyveno Europoje (25,8 %). Ši transformacija įvyko dėl natūralaus gyventojų prieaugio Afrikoje ir krikščionybės atsisakymo Vakarų Europoje.

„Tai esminis geografinių proporcijų pokytis nuo XX a. pradžios, kai du trečdaliai pasaulio krikščionių gyveno Europoje, o Afrikoje jų buvo vos 1 %“, – pažymima ataskaitoje.

Krikščionių dalis sumažėjo beveik visose šalyse, išskyrus Mozambiką, kur jų proporcija padidėjo 5 procentiniais punktais.

Kiti religiniai pokyčiai

– Judėjai: 2020 m. 45,9 % pasaulio judėjų gyveno Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, o 41 % – Šiaurės Amerikoje. 2010 m. daugiausia judaizmo išpažinėjų gyveno Šiaurės Amerikoje. Pokytį lėmė Izraelio gyventojų skaičiaus augimas – nuo 5,8 mln. iki 6,8 mln.

– Musulmonai: Nepaisant sparčiausio augimo pasaulyje, daugumoje šalių musulmonų proporcija nacionalinėje populiacijoje reikšmingai nesikeitė, nes augimas vyko šalyse, kuriose jie jau buvo dauguma. Augimo priežastis – aukštas gimstamumo lygis.

– Hinduistai: 2020 m. hinduistai sudarė ketvirtą pagal dydį religinę grupę. Jų skaičius augo 12 %, išskirtinai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje – ten jų skaičius pakilo 62 %, iki 3,2 mln. Visgi dauguma hinduistų vis dar gyvena Indijoje, o pasaulio populiacijoje jų dalis išliko stabili – 14,9 %.

– Budistai: Vienintelė grupė, kurios skaičius 2010–2020 m. mažėjo. Pasaulyje budistų sumažėjo 5 % – nuo 343 mln. iki 324 mln. Priežastys – religinė disafiliacija Rytų Azijoje ir žemas gimstamumas tose šalyse, kuriose gyvena daug budistų.

– Kitų religijų šalininkai (bahajai, džainistai, šintoistai, sikhai, daoistai, vikanai, zoroastriečiai ir kt.): jų skaičius per dešimtmetį išaugo 12 % – nuo 154 mln. iki 172 mln., tačiau jų dalis pasaulio populiacijoje liko stabili – apie 2 %.

Tyrimas atskleidžia, kaip pasauliniai demografiniai ir socialiniai procesai keičia religinį peizažą. Islamo ir netikinčiųjų grupės auga sparčiausiai, o krikščionybė ir budizmas susiduria su iššūkiais. Religinio identiteto kaita, gimstamumo lygis ir migracija – tai veiksniai, kurie formuos pasaulio religijų ateitį artimiausiais dešimtmečiais.

The post Globali statistika: krikščionybė lieka didžiausia pasaulio religija, bet ją vejasi islamas appeared first on LAIKMETIS.

„Esu giliai pasibjaurėjęs šiais bjauriais veiksmais, nukreiptais prieš žydų bendruomenę“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau (Briuno Retajo).

Įtariamieji dar nepaaiškėjo.

B. Retailleau praėjusią savaitę paragino imtis matomų ir atgrasančių saugumo priemonių su žydais susijusiose vietose, nerimaujant dėl galimų antisemitinių aktų.

Atskirame pranešime, kurį matė naujienų agentūra AFP, vidaus reikalų ministras penktadienį vėl nurodė sustiprinti priežiūrą prieš artėjančią žydų šventę Šavuotą.

Prancūzijos žydų bendruomenė, kuri yra viena didžiausių pasaulyje, jau kelis mėnesius yra gyvena įtampoje, nes nuo 2023 metų spalio 7 dienos, kai prasidėjo karas Gazos Ruože, padaugėjo išpuolių ir paminklų išniekinimo atvejų.

„Antisemitiniai veiksmai sudaro daugiau kaip 60 proc. antireliginių veiksmų, o žydų bendruomenė yra ypač pažeidžiama“, – sakoma B. Retailleau pranešime, su kuriuo susipažino AFP.

Paryžiaus valdžios institucijos pateiks skundą dėl incidento su dažais, sakė miesto merė Anne Hidalgo (En Hidalgo).

„Griežčiausiai smerkiu šiuos bauginimo veiksmus. Antisemitizmui nėra vietos nei mūsų mieste, nei mūsų Respublikoje“, – sakė ji.

2024 metų gegužę po Paryžiaus centre esančio memorialo, skirto pagerbti asmenis, gelbėjusius žydus nuo persekiojimo 1940–1944 metų nacių okupacijos Prancūzijoje metu, siena buvo nupiešti raudonos spalvos rankų grafičiai.

The post Paryžiaus centre išniekintos dvi sinagogos appeared first on LAIKMETIS.

Ši bažnyčia siejama su 2022-aisiais įvykdytu ekspremjero Shinzo Abe (Šinzo Abės) nužudymu.

Švietimo ministerijos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP teigė, kad Tokijo apygardos teismas „išleido įsakymą panaikinti“ Susivienijimo bažnyčios skyrių Japonijoje.

Ši religinė sekta įkurta Pietų Korėjoje, o jos sekėjai kartais vadinami munistais pagal jos mirusio įkūrėjo Sun Myung-moono (Sun Mjungmuno) pavardę.

Buvęs premjeras Sh. Abe – ilgiausiai tarnavęs Japonijos lyderis – 2022-aisiais buvo nušautas rinkimų kampanijos metu, kaip įtariama, vyro, kuris piktinosi Susivienijimo bažnyčia.

Pranešama, kad žudikas supyko dėl to, kad jo motina paaukojo Bažnyčiai apie 100 mln. jenų (tuo metu – apie 930 tūkst. eurų).

Po ekspremjero nužudymo atlikti tyrimai atskleidė glaudžius sektos ryšius su daugeliu konservatyvios valdančiosios partijos įstatymų leidėjų. Dėl šios priežasties atsistatydino keturi ministrai.

Sekta kaltinama spaudžianti savo pasekėjus skirti jai gyvenimus griaunančias aukas. Priekaištaujama, kad jos nariai taip pat nesirūpina vaikais, nors bažnyčia neigia bet kokius nusižengimus.

The post Japonijos teismas nurodė atimti teisinį pripažinimą Susivienijimo bažnyčiai appeared first on LAIKMETIS.

Pataisos buvo priimtos šalies Senate 2024 m. rugpjūčio mėn. Jos įsigaliojo paskelbus įstatymą 2025 m. vasario 20 d.

Dokumente rašoma, kad šalies valdžios institucijos siekia stiprinti vaikų teisės į mokslą garantijas, taip pat tarptautiniais standartais pagrįstų švietimo paslaugų teikimą ir paramą vaikų dvasiniam ir fiziniam vystymuisi.

Uzbekistane per pastaruosius kelerius metus suintensyvėjo kova su nelegaliomis religinėmis mokyklomis („hujra“), kuriose vaikai dažnai baudžiami kūno bausmėmis.

2017 m. buvo aptiktos 33 tokios mokyklos, o per pirmąjį 2018 m. pusmetį - 116, rašo Asia Plustj.

The post Uzbekistane įvestos baudos už nelegalių religinių mokyklų lankymą appeared first on LAIKMETIS.

„Galiu garantuoti, kad saugumo tarnybos yra stipriai įsitraukusios į šį klausimą, nes akivaizdu, kad yra rizika, jog yra ryšys su užsienio jėga“, – spaudos konferencijoje sakė Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) kitą dieną po to, kai 38-erių Salwanas Momika (Salvanas Momika), krikščionis irakietis, buvo nušautas Stokholmo pietuose. 

The post Aiškinamasis, kas susijęs su Koraną deginusio vyro nužudymu appeared first on LAIKMETIS.

Policija patvirtino, kad vienas vyras žuvo per šaudymą ankstesnę dieną.

Stokholmo teismas ketvirtadienį turėjo nuspręsti, ar Salwanas Momika (Salvanas Momika), krikščionis irakietis, kuris per keletą protestų 2023 metais degino Koraną, yra kaltas dėl etninės neapykantos kurstymo.

Teismas atidėjo sprendimą, sakydamas, kad „vienas iš kaltinamųjų mirė“.

The post Švedijoje nušautas vyras, deginęs Koraną appeared first on LAIKMETIS.

Mirtinos spūstys yra liūdnai pagarsėjęs Indijos religinių festivalių bruožas, o Kumbha Mela, pritraukianti nesuvokiamas maldininkų minias jau buvo susidūrusi su tokiomis nelaimėmis prieš naujausią incidentą ankstyvą trečiadienio rytą.

„Kol kas žuvo mažiausiai 15 žmonių. Kiti gydomi“, – sakė festivalio vietoje Prajagradžo mieste dirbantis gydytojas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.

Valdžia dar oficialiai nepatvirtino, kiek žmonių žuvo per apie 1 val. vietos (antradienį 21 val. 30 min. Lietuvos) laiku įvykusį incidentą.

Buvo matyti, kaip gelbėtojų komandos kartu su piligrimais nešė nukentėjusiuosius iš nelaimės vietos per žemę, nusėtą drabužiais, batais ir kitais daiktais.

Policijos pareigūnai judėjo per teritoriją nešini neštuvais, ant kurių buvo storomis antklodėmis uždengti aukų kūnai.

Dešimtys artimųjų nekantriai laukė žinių prie didelės palapinės, kurioje, maždaug už kilometro nuo nelaimės vietos, buvo specialiai festivaliui įrengta ligoninė.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) pareiškė savo užuojautą per hinduistų religinį festivalį žuvusių žmonių šeimoms.

„Nelaimė, įvykusi Prajagradžo Maha Kumbha (Meloje), nepaprastai liūdina, – parašė jis socialiniame tinkle „X“. – Nuoširdžiausiai užjaučiu tuos tikinčiuosius, kurie prarado savo artimuosius.“

Kaltas „ypatingas dėmesys VIP“

Indijos opozicijos lyderis Rahulas Gandhi (Rahulas Gandis) pareiškė, kad dėl piligrimų žūties kaltas „netinkamas valdymas“.

„Dėl šio tragiško incidento Kumbha Mela festivalyje kaltas netinkamas valdymas ir administracijos ypatingas dėmesys VIP, o ne paprastų maldininkų judėjimui, – teigė R. Gandhi savo pranešime socialiniame tinkle „X“.

Šešias savaites trunkantis festivalis yra didžiausias hinduizmo religinio kalendoriaus įvykis. Trečiadienį milijonai žmonių turėtų dalyvauti šventoje ritualinių maudynių dienoje.

Didžiausias pasaulyje žmonijos susibūrimas vienoje vietoje vyksta nuo sausio 13-osios iki vasario pabaigos – organizatoriai laukia 400 mln. žmonių hinduistų šventėje ant šventos Indijos upės kranto.

Kas trejus metus vykstanti Kumbha Mela, rotuojanti tarp keturių skirtingų šventų vietų, vyksta šventųjų Gango, Jamunos ir mitinės Sarasvatės upių santakos vietoje.

Festivalis įtrauktas į UNESCO nematerialios kultūros paveldo sąrašą. Šiauriniame Prajagradžo mieste bus įrengtas palapinių miestelis. Ankstesnį kartą festivalis čia vyko 2013-aisiais, kai jame dalyvavo 120 mln. žmonių. Per spūstį tąsyk žuvo 36 žmonės.

Hinduistai tiki, kad pasinėrimas į Sangamo vandenis upių santakoje apvalys juos nuo nuodėmių, kurios neleidžia ištrūkti iš gimimų ir mirčių ciklo, ir atveria sau kelią į greitesnį dvasinį išsilaisvinimą.

„Mano šeima išsigando“

Trečiadienis – viena švenčiausių festivalio dienų, kai milijonai žmonių turėjo būti vedami į procesiją, kurios metu jie turėjo apsivalyti nuo nuodėmių ir išsimaudyti Gango ir Jamunos upių santakoje.

Tačiau vietoj to pareigūnai vaikščiojo po festivalio vietą, ragindami maldininkus laikytis atokiau nuo vandens.

„Nuolankiai prašome visų maldininkų neiti į pagrindinę maudymosi vietą“, – sakė vienas festivalio darbuotojas, jo balsas skambėjo per megafoną.

„Prašome bendradarbiauti su apsaugos darbuotojais“, – ragino jis.

Utar Pradešo valstijos vyriausybė, atsakinga už festivalio organizavimą, teigė, kad nuo vidurnakčio iki ankstyvo ryto upėse jau išsimaudė milijonai žmonių.

Vyriausiasis ministras Yogi Adityanathas (Jogis Aditjanathas) žurnalistams sakė, kad medikai gydo žmones, sunkiai sužeistus per grūstį, ir pridūrė, kad padėtis kontroliuojama.

Daugybė piligrimų nusprendė iš festivalio išvykti anksčiau.

„Išgirdau naujieną ir pamačiau maudymosi vietą“, – naujienų agentūrai AFP sakė šventės dalyvis Sanjay Nishadas (Sandžajus Nišadas).

„Mano šeima išsigando, todėl mes išvykstame“, – pasakojo jis.

„Daug žmonių buvo sutraiškyta“

Vietos valdžios pareigūnė Akanksha Rana (Akankša Rana) naujienų agentūrai „Press Trust of India“ (PTI) sakė, kad spūstis prasidėjo sugriuvus kai kuriems minios kontrolės barjerams.

Piligrimas Malti Pandey (Maltis Pandėjus) AFP pasakojo, kad jis ėjo maudytis į upę aptvertu pėsčiųjų taku, kai prasidėjo spūstis.

„Staiga minia ėmė stumdytis ir daug žmonių buvo sutraiškyta“, – sakė 42 metų vyras.

„Sėdėjau prie užtvaro, o stumdydamasi visa minia užgriuvo ant manęs ir judėdama į priekį mane trypė“, – AFP pasakojo 48 metų piligrimė Renu Devi.

„Kai minia įsibėgėjo, buvo prispausti pagyvenę žmonės ir moterys, ir niekas neatėjo į pagalbą“, – pasakojo ji.

Atsižvelgdama į mirtinų nelaimingų atsitikimų minioje riziką, policija šiemet festivalio vietoje ir keliuose, vedančiuose į stovyklavietę, įrengė šimtus kamerų, sumontuotų ant stulpų, ir pasitelkė dronus.

Medžiaga perduodama į valdymo ir kontrolės centrą, kuris turi įspėti darbuotojus, jei minios dalys susitelkia taip, kad tai kelia grėsmę saugumui.

1954 metais per vieną Kumbha Mela festivalio dieną daugiau kaip 400 žmonių žuvo, kai buvo sutrypti arba nuskendo, ir tai yra viena didžiausių su minia susijusių nelaimių pasaulyje.

Dar 36 žmonės buvo sutraiškyti 2013 metais, kai festivalis ankstesnį kartą vyko šiauriniame Prajagradžo mieste.

The post Indiją vėl sukrėtė mirtinos spūstys religiniuose susirinkimuose appeared first on LAIKMETIS.

Kauno musulmonai siekia, kad jų nuosavybėn būtų perduotas dabar nuomojamas 0,84 ha ploto valstybinės žemės sklypas miesto centre, Totorių gatvėje 6, kur veikia Kauno mečetė.

„Tikriausiai, kreipsimės į Europos Žmogaus Teisių Teismą, bet peržiūrėsime, kad būtų labai aiškiai nubrėžtos mūsų teisės pažeistos. (...) Čia yra gryna diskriminacija, kito paaiškinimo nėra, tai dar kartą parodo, kad Lietuva diskriminuoja religines mažumas“, – BNS nurodė Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė.

Septynerius metus trunkantis ginčas

Siekdama perimti minėtą valstybinės žemės sklypą, bendruomenė 2018-aisiais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT). Pastaroji nurodė galinti spręsti tik dėl 0,2 ha ploto sklypo suteikimo.

Toks sprendimas netenkino musulmonų ir šie kreipėsi į teismą. 

2022 metais Regionų apygardos administracinis teismas konstatavo, kad NŽT nepagrįstai nurodė galinti spręsti dėl mažesnio ploto sklypo suteikimo esamiems statiniams eksploatuoti, ir įpareigojo tarnybą priimti sprendimą dėl viso siekiamo sklypo.

Tuomet tarnyba 2023 metų lapkritį nusprendė apskritai neperduoti žemės sklypo Kauno musulmonų bendruomenei.

Šio sprendimo teisėtumą nagrinėjęs LVAT sausio 22-osios neskundžiama nutartimi atmetė bendruomenės skundą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad aptariamam sklypui yra pradėtos naujos teritorijų planavimo procedūros, kuriomis siekiama žemę padalinti į du sklypus, suformuojant atskirą sklypą kapinėms.

Taip pat Kultūros paveldo departamentas savivaldybės prašymu yra nusprendęs tikslinti Kauno senųjų kapinių ribas. Musulmonų siekiamas perimti sklypas yra šios kultūros vertybės teritorijoje.

„Tik užbaigus minėtas administracines procedūras bus galima spręsti, ar į pareiškėjo nuomojamą žemės sklypą patenka neprivatizuojama žemė ir kokio dydžio sklypas neatlygintinai galėtų būti suteiktas bendruomenei“, – konstatavo LVAT.

Todėl, anot teismo, nėra pagrindo naikinti ginčijamą NŽT sprendimą.

NŽT: sklype per klaidą nenustatytos kapinės

Kaip BNS pateiktame komentare nurodė NŽT atstovas Audrius Gelžinis, tarnyba 2023-iųjų lapkritį nusprendė neperduoti žemės Kauno musulmonams, nes nagrinėjant jų prašymą buvo nustatyta, kad sklypo detalusis planas parengtas pažeidžiant teisės aktus ir per klaidą sklype nebuvo nustatyta istorinių kapinių teritorija.

Todėl NŽT kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydama ištaisyti detaliojo plano trūkumus, kad užtikrintų viešojo intereso išsaugojimą ir nebūtų privatizuotas pagal Žemės reformos įstatymą neprivatizuotinas sklypas.

„Tuo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracija yra pradėjusi žemės sklypo detaliojo plano keitimo procedūras“, – sakė A. Gelžinis.

Jis pabrėžė, kad NŽT nei vienoje iš bylų nebuvo įpareigota perduoti žemės sklypo neatlygintinai.

Musulmonai jaučiasi diskriminuojami

Po septynerių metų biurokratijos ir teismų maratono Kauno musulmonų bendruomenė teigia šiuo metu matanti vienintelę alternatyvą – kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

„Lygiai taip pat eisime ir kalbėsime jau garsiai, kad musulmonų teisės yra pažeidžiamos, kad yra neapykanta šitai bendruomenei, viskas, ko prašome, yra blokuojama“, – BNS komentavo bendruomenė.

Bendruomenė aptariamu sklypu sako besinaudojanti 200 metų ir nori jį įgyti nekeičiant žemės dydžio.

„Mūsų įsitikinimu, žemės sklypo dydis turi būti toks, koks yra istorinis. Mes nenorime keisti istorijos, NŽT nori pakeisti istoriją.  Mes paprasčiausiai norime tokių pačių teisių kaip krikščionių, žydų bendruomenės, bet jaučiame, kad musulmonų bendruomenė yra diskriminuojama“, – komentare teigė ji.

„Tai yra visiškai būtent šitos religinės mažumos teisių pažeidimas nesuteikti jiems daryti tai, kas jiems yra svarbu, tai yra jų kultūra ir tradicija. Mūsų pareiga yra suteikti žmonėms galimybę laisvai ateiti išpažinti savo tikėjimą“, – nurodė Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė.

Siekia atstatyti bendruomenės namą

Ji teigia turinti projektą, kuriame numatyta sutvarkyti visą sklypą, įrengti parkavimą, atstatyti nugriautą dviejų aukštų bendruomenės namą. Jame būtų įrengta religinė mokyklėlė bendruomenės vaikams.

„Norėtume turėti ir muziejų, jame eksponuoti senovinius rankraščius, religinės paskirties tekstus, parodyti Lietuvoje išlikusį islamo paveldą. Parodyti, pažindinti, užmegzti dialogą su visuomene, kad jie nebijotų“, – teigiama komentare.

Bendruomenė sako, kad užsitęsusių teisinių ginčų prarado šiam planui turėtus rėmėjus.

„Mes padarėme projektą, turėjome oficialų leidimą. Turėjome labai gerą Turkijos valstybės paramą su gera tarptautine organizacija, kuri remia visose šalyse bet kokius religinius, kultūrinius pastatus“, – rašome komentare BNS.

Šiuo metu musulmonų bendruomenę Kaune sudaro apie tūkstantį narių.

„Visi eina į Kauno mečetę kaip į centrą. Tai yra labai gėda, tai parodo, kokie esame neišprusę. Nė vienoje Europos šalyje tokių sąlygų nėra, kokias turi Lietuvos musulmonai, – komentuoja ji. – Lietuvos musulmonų bendruomenė neturi Vilniaus mečetės, kuri irgi buvo nugriauta ir neatstatyta, mūsų bendruomenės namas sovietmečiu buvo nugriautas. Ir dabar bandoma sumažinti mūsų žemės sklypą. Jaučiame lygiai tą patį spaudimą kaip sovietmečiu – mažinti, atimti ir palikti be nieko.“

Teritorija, į kurią patenka musulmonų siekiamas perimti sklypas, priklauso kultūros vertybe pripažintam senųjų kapinių kompleksui, čia 1847–1959 metais veikė centrinės Kauno kapinės.

Sovietmečiu jas iškėlus, įrengtas Ramybės parkas, taip vadinamas iki šiol. Senųjų kapinių teritorijoje be tarpukariu iškilusios mūrinės mečetės stovi dvi cerkvės, mokykla, kiti pastatai, paminklai, neseniai įrengta Aleksandro Jogailaičio skulptūra.

The post Kauno musulmonai teisybės ieškos Strasbūro teisme appeared first on LAIKMETIS.