Šaulys „pro bažnyčios langus ėmė iš šautuvo šaudyti į vaikus, per Mišias sėdėjusius ant bažnyčios suolų“, žurnalistams sakė Mineapolio policijos viršininkas Brianas O'Hara (Brajenas Ohara).

Paklaustas apie įtariamąjį, policijos viršininkas Brianas O’Hara sakė: „Manome, kad tai vienas įtariamasis, vienas šaulys... apie 20-ies metų, neturintis žinomos kriminalinės praeities. Tiriame jo paliktą informaciją, bandydami nustatyti bent kokį motyvą.“

Policija praneša, kad įtariamasis nusikaltėlis yra tarp žuvusiųjų – jis nusižudė.

Jis pridūrė neturintis duomenų, ar įtariamasis buvo buvęs studentas ar darbuotojas.

„Atrodė, kad jis vilkėjo juodus drabužius, kelnės priminė karinio tipo. Galite tai interpretuoti, kaip norite,“ – sakė O’Hara.

Spaudos konferencijoje policijos viršininkas Brianas O’Hara sakė, kad miestą ištiko „nesuvokiama tragedija“.

„Mišių metu ginkluotas vyras priėjo prie pastato iš išorės ir pradėjo šaudyti iš šautuvo... šaudydamas per langus jis pataikė į vaikus ir tikinčiuosius, buvusius viduje. Šaulys buvo ginkluotas šautuvu, šratiniu šautuvu ir pistoletu.

Du maži vaikai, 8 ir 10 metų, buvo nušauti tiesiog sėdėdami suoluose. Jų tėvai jau informuoti.

Šis tyčinis smurto aktas yra žiaurumo ženklas, kurio neįmanoma suvokti. Mūsų širdys gedi dėl visų, kuriuos palietė ši tragedija.“

Kai įvyko išpuolis, moksleiviai šventė pirmąją mokslo metų savaitę.

JAV žiniasklaida, remdamasi pareigūnais, kiek anksčiau skelbė, kad per šaudymą žuvo mažiausiai du žmonės, o keliolika buvo sužeisti, tarp jų – vaikai.

Televizija CBS teigė, kad vietos ligoninėse gydomi 15 vaikų. Vietos radijas pranešė, kad kelių sužeistųjų būklė yra kritinė.

Tuomet buvo skelbta, kad šaudymas įvyko vienoje Mineapolio katalikiškoje mokykloje, kuri yra šalia bažnyčios.

Kad buvo šaudyta mokykloje, taip pat minėjo Minesotos gubernatorius Timas Walzas (Timas Volcas) ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

„Esu informuotas apie šaudymą katalikiškoje Apreiškimo mokykloje. Daugiau pasakysiu, kai gausime daugiau informacijos“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Timas Walzas. 

Informacijos apie galimas aukas jis nepateikė.

Netrukus po to JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė buvęs informuotas apie vienoje mokykloje Mineapolio mieste įvykusį šaudymą, kurį jis pavadino siaubinga situacija.

„Buvau išsamiai informuotas apie tragišką šaudymą Mineapolyje Minesotos valstijoje“, – parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.

„FTB (Federalinis tyrimų biuras) greitai sureagavo ir jau yra įvykio vietoje. Baltieji rūmai toliau stebės šią siaubingą situaciją. Prašau prisijungti prie manęs ir kartu melstis už visus, kas buvo į tai įtraukti!“ – pridūrė jis.

Žinia apie patvirtintą šaudymo incidentą pasirodė po melagingų pranešimų apie aktyvius šaulius JAV universitetų miesteliuose visoje šalyje, studentams grįžtant iš vasaros atostogų.

The post JAV šaulys pradėjo šaudyti per Mišias moksleiviams, žuvo du vaikai appeared first on LAIKMETIS.

„George'ui Sorosui ir jo puikiam sūnui, radikaliesiems kairiesiems, turėtų būti pateikti kaltinimai pagal RICO dėl jų paramos smurtiniams protestams ir pan.“, – savo platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas, turėdamas omenyje įstatymą, draudžiantį dalyvauti nusikalstamoje organizacijoje.

Birželį vėl atsinaujino senos teorijos, susijusios su Sorosų šeima, kai Los Andžele kilo protestai prieš imigracijos tarnybų reidus. 

D. Trumpas pasinaudojo demonstracijomis kaip pateisinimu dislokuoti Nacionalinę gvardiją ir jūrų pėstininkus demokratų valdomame mieste.

Vengrijoje gimęs 95-erių G. Sorosas jau seniai yra tapęs Europos ir Jungtinių Valstijų dešiniųjų grupių taikiniu dėl savo finansinės paramos progresyvioms ir leftistinėms idėjoms.

Jis kaltinamas migrantų krizės kurstymu Europoje ir prie pietinės JAV sienos, taip pat masinių protestų prieš policijos brutalumą organizavimu po 46-erių juodaodžio George'o Floydo (Džordžo Floydo) nužudymo 2020 metais. 

G. Sorosas 2023-aisiais paskelbė, kad perduos savo imperijos kontrolę 37-erių sūnui Alexanderui (Aleksanderiui).

Sausį, prieš pat D. Trumpo atėjimą į valdžią, tuometinis prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) įteikė G. Sorosui aukščiausią civilinį šalies apdovanojimą – Prezidento laisvės medalį už jo paramą „organizacijoms ir projektams visame pasaulyje, kurie stiprina demokratiją, žmogaus teises, švietimą ir socialinį teisingumą“.

The post JAV prezidentas Donaldas Trumpas meta pirštinę George'ui Sorosui appeared first on LAIKMETIS.

Per chaotišką renginį Ovaliajame kabinete D. Trumpas užsipuolė kritikus ir žiniasklaidą, skųsdamasis, kad negauna nuopelnų už pasitelkus Nacionalinę gvardiją vykdomą susidorojimą su nusikalstamumu ir imigracija.

„Jie sako: „Mums jo nereikia. Laisvė, laisvė. Jis diktatorius. Jis diktatorius.“ Daugelis žmonių sako: „Galbūt mums patinka diktatorius“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

„Man diktatoriai nepatinka. Nesu diktatorius. Esu žmogus, turintis puikų sveiką protą ir protingas žmogus“, – kalbėjo jis.

D. Trumpas, kuris bandė panaikinti 2020 metų rinkimų, kuriuos pralaimėjo Joe Bidenui (Džo Baidenui), rezultatus po savo pirmosios kadencijos, prieš pergalę lapkritį sakė, kad bus „diktatorius nuo pat pirmos dienos“.

Respublikonas D. Trumpas anksčiau šį mėnesį dislokavo Nacionalinę gvardiją Vašingtone, kad kovotų su tuo, ką vadina nekontroliuojama nusikalstamumo problema, ir perėmė federalinę miesto policijos departamento kontrolę.

„Ligoniai“

D. Trumpas teigė, kad taip pat svarsto galimybę pasiųsti kariuomenę į Čikagos ir Baltimorės miestus, užsipuldamas kelias demokratų tvirtoves. Birželį jis pasiuntė Nacionalinę gvardiją į Los Andželą – prieštaraudamas mero ir Kalifornijos gubernatoriaus valiai.

Prezidentas ypač menkino Ilinojaus gubernatorių J. B. Pritzkerį (Dž. B. Prickerį), garsų oponentą, kuris griežtai atmetė bet kokius planus pasiųsti karius į Čikagą.

„Nusiunti juos, o vietoj to, kad pagirtų, jie sako: „Jūs bandote perimti Respubliką“, – skundėsi D. Trumpas.

„Šie žmonės yra ligoniai“, – pridūrė jis.

J. B. Pritzkeris, milijardierius verslininkas, kaip ir D. Trumpas, pirmadienio spaudos konferencijoje pats užsipuolė prezidentą, pavadindamas jį „trokštančiu būti diktatoriumi“, kuris „nori panaudoti kariuomenę JAV miestui užimti, nubausti savo disidentus ir pelnyti politinių taškų“.

Pirmadienį D. Trumpas dar labiau sugriežtino savo griežtas priemones, pasirašydamas vykdomąjį įsakymą, kuriuo siekiama ištirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, deginančius Amerikos vėliavas, nepaisant 1989 metų JAV Aukščiausiojo Teismo nutarimo, kuriame teigiama, kad šį veiksmą saugo žodžio laisvės įstatymai.

„Jei sudeginate vėliavą, galite būti įkalinti vienerius metus – jokio išankstinio išėjimo, nieko“, – sakė D. Trumpas.

Jis taip pat paskelbė apie naujas priemones sugriežtinti savo kontrolei saugumo srityje Vašingtone, įsakydamas gynybos sekretoriui Pete'ui Hegsethui (Pitui Hegsetui) įsteigti specializuotą viešosios tvarkos palaikymo padalinį Vašingtono nacionalinėje gvardijoje.

Jis taip pat teigė, kad netrukus pakeis P. Hegsetho vadovaujamo Gynybos departamento pavadinimą į Karo departamentą, kuris taip vadinosi nuo 1789 iki 1947 metų.

„Gynyba yra pernelyg gynybiška“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

„Agresyvios“ žuvys

Demokratai ne kartą kaltino D. Trumpą peržengus konstitucines prezidento galių ribas, o pastaruoju metu jis dislokavo karius JAV sostinėje.

Tačiau 79 metų vyras savo piktoje ir visa apimančioje kalboje Ovaliajame kabinete atmetė visą kritiką. Jis kalbėjo daugiau nei 45 minutes, o tada atsakinėjo į žurnalistų klausimus.

D. Trumpas atmetė oponentų, vadinusių jį rasistu, kalbas, pareikšdamas „Aš myliu juodaodžius“, o vėliau salvadorietį įmigrantą, kuris bus deportuotas į Ugandą, pavadino „gyvuliu“.

Be kitų dalykų, jis piktinosi tuo, ką pavadino J. B. Pritzkerio dėkingumo stoka dėl priemonių, skirtų kovoti su „gana agresyvia“ invazine žuvų rūšimi Didžiuosiuose ežeruose.

D. Trumpas taip pat pavadino savo pirmtaką J. Bideną „idiotu“, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2022 metais pradėtą invaziją į Ukrainą pavadino „didelių asmenybių konfliktų“ rezultatu.

JAV prezidentas vėliau, susitikęs su Pietų Korėjos prezidentu Ovaliajame kabinete, ne kartą išreiškė susižavėjimą kitu diktatoriumi – Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu).

„Norėčiau susitikti. Puikiai su juo sutariu“, – apie Kim Jong Uną, su kuriuo per pirmąją savo kadenciją susitiko tris kartus, sakė D. Trumpas.

The post Donaldas Trumpas: man diktatoriai nepatinka, nesu diktatorius appeared first on LAIKMETIS.

Ukrainai švenčiant Nepriklausomybės dieną Kyjivas sekmadienį surengė dronų smūgių bangą Rusijoje ir sukėlė gaisrą atominėje elektrinėje.

Po diplomatijos suintensyvėjimo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pastangų tarpininkauti surengiant Rusijos ir Ukrainos lyderių susitikimą perspektyvos pasiekti taiką sumenko, o penktadienį Rusija atmetė bet kokį neatidėliotiną Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimą.

Tačiau V. Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad „lyderių derybų formatas yra veiksmingiausias kelias į priekį“ ir pakartojo raginimus surengti dvišalį viršūnių susitikimą su V. Putinu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas anksčiau sekmadienį apkaltino Vakarų šalis mėginant blokuoti taikos derybas, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje.

Jis taip pat kritikavo Ukrainos prezidentą už tai, kad jis „atkakliai reikalauja, kelia sąlygas, bet kokia kaina reikalauja nedelsiant susitikti“ su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

V. Zelenskis, kalbėdamas ceremonijoje, kurioje dalyvavo JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas (Kitas Kelogas) ir kiti Vakarų valstybių pareigūnai, pažadėjo „stumti Rusiją į taiką“.

Be to, ukrainiečių prezidentas K.  Kelloggą apdovanojo ordinu už nuopelnus Ukrainoje. 

The post Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl išreiškė norą susitikti su V. Putinu appeared first on LAIKMETIS.

J. D. Vance'as sekmadienį transliuotame interviu teigė, kad D. Trumpas, anksčiau rugpjūtį susitikęs su savo Rusijos kolega Vladimiru Putinu Aliaskoje, vykdo „labai agresyvią, labai energingą diplomatiją“ tiek Maskvos, tiek Kyjivo atžvilgiu, siekdamas rasti kompromisinį sprendimą, kuris sustabdytų žudynes.

D. Trumpas ragino surengti dvišalį viršūnių susitikimą tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo, tačiau abi pusės kaltina viena kitą nenoru derėtis. 

Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui sekmadienį apkaltinus Vakarų šalis mėginant blokuoti taikos derybas, J. D. Vance'as  pasiūlė labiau taikinamą požiūrį į ilgametę Vašingtono priešininkę, sakydamas, kad Rusija neapgaudinėja D. Trumpo.

„Manau, kad rusai pirmą kartą per trejus su puse metų trunkantį karą padarė reikšmingų nuolaidų prezidentui Trumpui“, – televizijos NBC naujienų laidoje „Meet the Press with Kristen Welker“ sakė J. D. Vance'as. 

„Jie iš tikrųjų buvo pasirengę būti lankstūs dėl kai kurių savo pagrindinių reikalavimų“, – pridūrė jis. 

J. D. Vance'as sakė, kad Maskva sutiko „pripažinti, kad po karo bus patvirtintas Ukrainos teritorinis vientisumas“, nors jis akivaizdžiai neatsakė į klausimą, ar pokario Ukraina turės tas pačias sienas kaip ir prieš Maskvos plataus masto invaziją.

Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija „pripažino, jog jiems nepavyks įvesti marionetinės valdžios Kyjive“.

J. D. Vance'as teigė, kad Vašingtonas ir toliau aktyviai dalyvaus užtikrinant Ukrainos saugumo garantijas, tačiau pažymėjo, kad „prezidentas aiškiai pareiškė: Ukrainoje nebus dislokuoti kariai“.

Toje pačioje laidoje „Meet the Press with Kristen Welker“ JAV senatorius iš Kalifornijos Adamas Schiffas (Adamas Šifas) D. Trumpo ir V. Putino susitikimą pavadino nesėkme, leidusią Rusijos lyderiui pasiekti, kad nebūtų naujų sankcijų ir paliaubų.

„Taigi, jie (rusai) sėkmingai jį apgavo“, – sakė A. Schiffas, manantis, kad taikos derybos įstrigo.

Demokratas taip pat pasmerkė neseniai Rusijos įvykdytą JAV kompanijos gamyklos Ukrainoje bombardavimą, pavadindamas jį provokuojančiu veiksmu, nukreiptu prieš D. Trumpą, kuris dėl šio incidento beveik neišreiškė pasipiktinimo, tik pasakė, kad yra nepatenkintas.

S. Lavrovas, kalbėdamas toje pačioje laidoje, trumpai užsiminė apie ataką ir pareiškė manantis, kad kai kurie kritikai yra „labai naivūs“, jei mano, kad ši gamykla nebuvo susijusiu su Ukrainos karinėmis operacijomis. 

The post JAV viceprezidentas J. D. Vance'as: Rusija padarė „reikšmingų nuolaidų“ appeared first on LAIKMETIS.

Ovaliajame kabinete D. Trumpas žurnalistams sakė, kad jis nepatenkintas dėl ketvirtadienį Rusijos įvykdyto smūgio į JAV priklausančią gamyklą Ukrainoje, ir pridūrė nesantis „patenkintas niekuo, kas susiję su tuo karu“.

Tačiau jis sakė pirmiau norintis sužinoti, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis susitiks.

„Manau, kad žinosiu. Manau, kad žinosiu Rusijos ir, tiesą sakant, Ukrainos požiūrį. Tam reikia dviejų“, – paklaustas, ką darys po dviejų savaičių laikotarpio, kurį jis nustatė taikos derybų padėčiai įvertinti, sakė D. Trumpas.

„Tada priimsiu sprendimą, ką darysime, ir tai bus labai svarbus sprendimas“, – teigė jis.

„Tai bus didžiulės sankcijos, didžiuliai muitai ar abu. Arba nieko nedarysime ir sakysime, kad tai jūsų kova“, – kalbėjo JAV lyderis.

D. Trumpas, kuris demonstravo nuotrauką iš neseniai Aliaskoje vykusio susitikimo su V. Putinu, kurią, jo teigimu, atsiuntė Kremliaus šeimininkas, ne kartą skelbė apie maždaug dviejų savaičių terminus sprendimams dėl Ukrainos ir kitų klausimų priimti. Daugelis šių terminų taip ir nieko neatnešė.

Rusija penktadienį atmetė galimybę nedelsiant susitikti su V. Zelenskiu, nepaisant to, kad pirmadienį po derybų su Ukrainos ir Europos lyderiais D. Trumpas pareiškė, jog organizuoja susitikimą.

D. Trumpas penktadienį aiškino, kad organizuoti V. Zelenskio ir V. Putino susitikimą yra taip pat sunku, kaip „sumaišyti aliejų ir actą“.

„Pažiūrėsime, ar Putinas ir Zelenskis dirbs kartu. Žinote, tai šiek tiek kaip aliejus ir actas. Jie nelabai sutaria dėl akivaizdžių priežasčių“, – žurnalistams sakė jis.

D. Trumpas pridūrė, kad dar reiks pažiūrėti, ar jam reikės dalyvauti tokiame susitikime.

The post D. Trumpas: organizuoti V. Zelenskio ir V. Putino susitikimą yra taip pat sunku, kaip „sumaišyti aliejų ir actą“ appeared first on LAIKMETIS.

79-erių JAV prezidentas anksčiau yra sakęs, jog nori užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, kad gautų Nobelio taikos premiją. 

Tačiau praėjus dienai po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos lyderių priėmimo Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas pareiškė turįs ne tik žemiškų tikslų. 

„Noriu pabandyti patekti į dangų, jei tai įmanoma“, – rytinėje televizijos „Fox News“ laidoje „Fox & Friends“ sakė D. Trumpas.

„Girdėjau, kad man nesiseka – girdėjau, kad esu pačioje žemiausioje vietoje! Bet jei pateksiu į dangų, tai bus viena iš priežasčių“, – kalbėjo jis. 

Po pernai išgyvento pasikėsinimo nužudyti D. Trumpas ėmė kalbėti vis religingiau.

„Dievas mane išgelbėjo, kad padaryčiau Ameriką vėl didžią“, – sakė jis per savo inauguraciją sausį. 

Sulaukęs tvirtos JAV religinės dešinės paramos, D. Trumpas per savo antrąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose dar labiau įsitraukė į tikėjimo reikalus.

Jis net paskyrė oficialią dvasinę patarėją – Paulą White (Polą Vait), vadovavusią virtinei Baltuosiuose rūmuose vykusių maldos susirinkimų.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt (Kerolain Livit) antradienį pareiškė mananti, kad „prezidentas rimtai kalbėjo“ apie Ukrainą.

„Manau, kad prezidentas nori patekti į dangų, kaip, tikiuosi, ir mes visi šiame kambaryje“, – sakė 27-erių K. Leavitt, kuri ir pati pasimeldžia prieš savo spaudos konferencijas.

The post JAV prezidentas Donaldas Trumpas: noriu pabandyti patekti į dangų, jei tai įmanoma appeared first on LAIKMETIS.

„Kalbant apie saugumą, jie yra pasirengę siųsti karius“, – sakė jis televizijai „Fox News“, turėdamas omenyje Europos sąjungininkus, su kuriais pirmadienį susitiko Baltuosiuose rūmuose.

„Esame pasirengę jiems padėti, ypač, tikriausiai, jei kalbame apie oro pajėgas, nes niekas neturi tokių dalykų, kokių turime mes, tikrai neturi“, – sakė D. Trumpas.

Jis pridūrė, jog užtikrina, kad JAV sausumos pajėgos nebus dislokuotos Ukrainoje, ir kategoriškai atmetė galimybę, kad Ukraina prisijungs prie NATO.

Po daugiau nei trejus metus besitęsiančios Rusijos invazijos pokario saugumas yra vienas pagrindinių Kyjivo rūpesčių. Maskva jau seniai pareiškė, kad netoleruos Ukrainos įstojimo į NATO, ir priešiškai žiūri į idėją dislokuoti Vakarų karius buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje.

D. Trumpas sakė, kad „Prancūzija ir Vokietija, (...) Jungtinė Karalystė – jie nori turėti karius“ Ukrainoje.

„Sąžiningai sakau, nemanau, kad tai bus problema. Manau, kad Putinas yra pavargęs nuo karo“, – pridūrė jis.

D. Trumpas pakartojo, kad po pirmadienio derybų su Europos lyderiais jis siekia surengti dvišalį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą, po kurio vyktų kitas, trišalis susitikimas dalyvaujant ir jam pačiam.

„Paskambinau prezidentui Putinui ir bandome surengti susitikimą su prezidentu Zelenskiu. Pažiūrėsime, kas ten bus, – sakė jis. – Jei viskas pavyks, jei tai pavyks, tada aš vyksiu į trišalį susitikimą ir užbaigsiu šį klausimą.“

D. Trumpas sakė, jog yra įmanoma, kad V. Putinas gali atsisakyti, ir pridūrė: „Tikiuosi, kad prezidentas Putinas bus geranoriškas, o jei ne, situacija bus sudėtinga.“

V. Zelenskis „taip pat turi parodyti tam tikrą lankstumą“, aiškino jis.

Be Ukrainos būsimo saugumo užtikrinimo klausimo, kitas svarbus nesutarimų keliantis klausimas yra didžiulių Rusijos okupuotų teritorijų statusas.

D. Trumpo teigimu, Ukraina turi susitaikyti su tuo, kad neatgaus prarastų teritorijų, įskaitant rytinį Donbaso regioną, tačiau mainais už tai gaus taiką.

„Manau, kad visi matėte žemėlapį. Žinote, didelė teritorijos dalis yra užimta ir ta teritorija yra paimta. Dabar jie kalba apie Donbasą, bet, kaip žinote, šiuo metu 79 procentai Donbaso priklauso Rusijai ir yra jos kontroliuojami“, – sakė D. Trumpas.

JAV lyderio teigimu, Ukraina nėra pakankamai galinga, kad galėtų pakeisti padėtį.

„Tai buvo karas, o Rusija yra galinga karinė valstybė, jūs žinote. Ar žmonėms tai patinka, ar ne, tai galinga valstybė. Tai daug didesnė valstybė, – sakė jis. – Jūs nenugalėsite, jūs nenugalėsite valstybės, kuri yra 10 kartų didesnė už jus.“

„Visi gali žaisti gražiai (...), bet, žinote, Ukraina susigrąžins savo gyvenimą“, – sakė D. Trumpas apie taikos susitarimą, pagal kurį Ukraina atiduotų dalį teritorijos. 

„Jie sustabdys žmonių žudymą visoje šalyje ir jie gaus daug žemės“, – pridūrė jis.

The post JAV prezidentas Donaldas Trumpas: Ukraina turi susitaikyti su tuo, kad neatgaus prarastų teritorijų appeared first on LAIKMETIS.

Ceremoninis priėmimas
D. Trumpas pasirūpino pompastiška pasitikimo ceremonija: plojo Putinui išlipus iš lėktuvo, palydėjo jį į „The Beast“ – itin saugų JAV prezidento limuziną. Virš bazės praskrido B-2 bombonešis, taip demonstruojant JAV karinę galią. Ant pakylos abu lyderiai pozavo prieš užrašą „Aliaska 2025“.

Derybos ir spaudos konferencija
Trys valandos trukusios derybos buvo pristatytos kaip „produktyvios“ ir „išsamios“. Abu lyderiai kalbėjo šiltai, bet nepateikė konkrečių susitarimų. D. Trumpas teigė, kad „daugelis klausimų suderinti, liko tik keli esminiai“, o V. Putinas kalbėjo apie „galimybę atverti kelią taikai Ukrainoje“. Vis dėlto paliaubų ar konkrečių įsipareigojimų nebuvo paskelbta. Putinas pakvietė kitą susitikimą surengti Maskvoje. Trumpas užsiminė, kad galutinis sprendimas bus ieškomas trišaliame formate – su Volodymyru Zelenskiu.

Nepatogūs momentai
Putinas išgirdo nepatogų klausimą iš žurnalisto: „Kada liausitės žudęs civilius?“ – bet nereagavo. Protestuotojai Ankoridže mieste iškėlė Ukrainos vėliavas ir iškabino plakatus, kuriuose Putinas vadinamas karo nusikaltėliu. Rusų žurnalistai skundėsi apgyvendinimo sąlygomis – daliai teko miegoti sporto arenoje ant gultų.

Politinis kontekstas ir signalai
Putinas sulaukė išimties iš JAV sankcijų režimo, leidusio atvykti aukšto rango Rusijos pareigūnams, tarp jų S. Lavrovui, kuris viešumoje pasirodė vilkėdamas džemperį su užrašu „CCCP“. D. Trumpas pabrėžė, kad „dabar viskas priklauso nuo Zelenskio“ ir paragino Europą aktyviau įsitraukti. Putinas perspėjo Ukrainą ir Vakarus „nekurti kliūčių“ derybų procesui. Abiejų lyderių retorika leido suprasti, kad jie siekia parodyti tarpusavio santykių „draugiškumą“, bet išvengė konkrečių įsipareigojimų.

Reakcija ir perspektyvos
D. Trumpas susitikimą įvertino „dešimt balų iš dešimties“, tačiau aiškių rezultatų dėl karo Ukrainoje nebuvo. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sureagavo atsargiai, pabrėždamas, kad „Rusija privalo imtis būtinų žingsnių“, ir paskelbė planuojantis vykti į Vašingtoną tęsti derybų su Trumpu. Maskvos viešas kvietimas surengti kitą viršūnių susitikimą Rusijoje kelia klausimų dėl būsimos JAV ir Rusijos santykių krypties bei galimos įtakos Ukrainos pozicijai.

Aliaskoje surengtas Trumpo ir Putino susitikimas tapo labiau televiziniu reginiu nei realiu diplomatiniu lūžiu. Abi pusės demonstravo draugišką toną ir užsiminė apie taikos perspektyvas, tačiau konkrečių rezultatų nepasiekė. Putinas, turintis Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderį, pasinaudojo šia proga legitimumui sustiprinti, o Trumpas – galimybe parodyti save kaip „derybų meistrą“. Tolimesnės įtampos išliks, nes Ukrainos ateitis spręsis ne tik tarp Vašingtono ir Maskvos, bet ir įtraukus Kyjivą bei Europos sąjungininkus.

The post Trumpo ir Putino susitikimas Aliaskoje appeared first on LAIKMETIS.

Ukrainos sąjungininkės Europoje siekia, kad Kyjivas dalyvautų šią savaitę Aliaskoje vyksiančiame JAV ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime.

„Viena iš svarbiausių kliūčių yra ta, kad Vladimiras Putinas sakė, jog niekada nesės prie vieno stalo su Ukrainos vadovu (Volodymyru) Zelenskiu, ir dabar prezidentas pasiekė, kad tai pasikeistų“, – teigė J. D. Vance'as interviu televizijos „Fox News“ laidai „Sunday Morning Futures“.

„Dabar bandome išsiaiškinti, atvirai kalbant, planuojame laiką ir kitus dalykus, susijusius su tuo, kada šie trys lyderiai galėtų susėsti ir aptarti šio konflikto pabaigą“, – sakė J. D. Vance'as, paklaustas apie savo lūkesčius dėl rugpjūčio 15-ąją Aliaskoje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo.

JAV viceprezidentas teigė, kad Jungtinės Valstijos „stengsis derybų keliu rasti kokį nors susitarimą, su kuriuo ukrainiečiai ir rusai galėtų susigyventi“.

J. D. Vance'as pridūrė: „Niekas nebus pernelyg laimingas, tiek rusai, tiek ukrainiečiai galiausiai tikriausiai bus nepatenkinti.“

Dėl planuojamo JAV ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo Aliaskoje be V. Zelenskio kilo susirūpinimas, kad dėl galimo susitarimo Kyjivui reikės atiduoti ištisas teritorijas. Europos Sąjunga (ES) tam nepritaria.

JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris (Metju Vitakeris) televizijai CNN teigė, kad įmanoma, kad V. Zelenskis galėtų dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime.

Jis buvo paklaustas, ar V. Zelenskis gali prisijungti prie D. Trumpo ir V. Putino penktadienį.

„Taip, tikrai manau, kad tai įmanoma, – sakė jis. – Žinoma, negali būti tokio susitarimo, kuriam nepritartų visi jo dalyviai. Akivaizdu, kad svarbiausia yra užbaigti šį karą.“

V. Zelenskis per tris dienas surengė diplomatinius pokalbius su 13 kolegų, įskaitant pagrindinių Kyjivo rėmėjų Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos lyderius.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) sekmadienį interviu transliuotojui ARD teigė, kad tikisi ir mano, jog V. Zelenskis dalyvaus lyderių susitikime.

M. Whitakeris sakė, kad sprendimą galiausiai priims D. Trumpas.

„Jei jis mano, kad geriausias scenarijus yra pakviesti Zelenskį, jis taip ir padarys“, – teigė jis ir pridūrė, kad „kol kas joks sprendimas nepriimtas“.

The post J. D. Vance'as: svarbiausia yra užbaigti šį karą appeared first on LAIKMETIS.