Kaip iš renginio vietos nurodė BNS žurnalistė, į skaitymus susirinko per šimtas žmonių, tarp jų – literatūrologė, rašytoja Viktorija Daujotytė, poetės Violeta Palčinskaitė ir Indrė Valantinaitė, režisierius Gytis Padegimas.

Pastarasis svarstė, kad pačių ant S. Nėries „visus šunis kariančiųjų“ sąžinė ne visai švari.

„Aš esu dėl to, kad gyvenu krikščioniškoje šalyje, o viena iš didžiausių krikščioniškų vertybių yra misericordia, gailestingumas. Ir Salomėja Nėris atgailavo su kančia iki pačios mirties ir tai, kad mes nesugebame atleisti, rodo mūsų širdies užkietėjimą ir mums garbės nedaro“, – BNS sakė G. Padegimas.

Pasak jo, lietuviai taip pat yra veidmainiai, nes ne tik S. Nėris 1940-aisiais vyko į Maskvą prašydama priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

„Kažkaip vis nėr to sąrašiuko, kas gi ten važiavo tos saulės parvežt. Juk ne viena Salomėja Nėris važiavo, o juk yra dar ir gatvių kai kurių žmonių, kurie važiavo, vardais pavadintų, ir tyla, ir ramu“, – kalbėjo režisierius.

„Prezidentas Nausėda yra sakęs, kad jis nepritaria, tai galbūt jis galėtų įsikišti, nes kažkaip teismų žodis paskutinis, mes kiek čia beskaitytumėm, beprotestuotumėm, prieš įstatymą nieko padaryt negalim, bet galbūt yra žmonių, kurie gali inicijuoti įstatymo pakeitimą“, – pažymėjo G. Padegimas.

V. Palčinskaitė: reikia informuoti, bet ne nuversti

Poetė V. Palčinskaitė palaikė tokią kūrėjo poziciją.

„Labai teisingai pasakė, trūksta gailestingumo, trūksta žinių, trūksta žinojimo, kaip iš tiesų buvo. Ir tas neatleidimas yra kažkoks mano protu nesuvokiamas“, – BNS sakė rašytoja.

Jos teigimu, jaunimui reikia aiškinti istoriją, suteikti visas tas žinias, o ne „spontaniškai“ iškelti S. Nėries biustą.

„Reikia galbūt ne nuversti paminklą, o prie jo kažkokias žinias, lentelę, informaciją suteikti. Bet taip barbariškai tik versti, tik naikinti, na, ką mes geriau turime už Salomėją Nėrį taip jau pagalvojus iš poetų?“ – kalbėjo V. Palčinskaitė.

Kūrėja pažymėjo, kad S. Nėries gyvenimas buvo nevienareikšmis kaip ir daugelio didžių sovietmečiu kūrusių žmonių.

„Bet kažkaip reiktų kitokį požiūrį susiformuoti. Tos atjautos, to supratimo, ir kuo toliau, tuo labiau aš matau tokį atšiaurumą, tokį aklą pyktį“, – sakė V. Palčinskaitė.

„Sugebėti į traumas pažvelgti racionaliai“

Poezijos skaitymus „Ir vienąkart, pavasari“ prie S. Nėries paminklo sostinės Vilniaus gatvėje surengė Lietuvos rašytojų sąjunga, taip pat organizuojanti festivalį „Poezijos pavasaris“. Akcija siekiama pareikšti nepritarimą planams iškelti poetės paminklą į kitą vietą.

Viena iš skaitymų organizatorių poetė ir Lietuvos rašytojų sąjungos narė Laima Kreivytė BNS nurodė, kad skaitančiųjų eiles buvo apie 20 – poetai, menininkai, plačioji visuomenė.

„Labai svarbu buvo, kad žmonės susirinktų, ir matėte, kiek jų daug susirinko. Žmonės moka mintinai Salomėjos Nėries eiles, jie deklamavo kartu, jie dainavo, ir tai rodo, kad tai yra svarbus mūsų kultūros dėmuo, ir reikia išmokti su ta sudėtinga istorija gyventi“, – sakė L. Kreivytė.

Ji ragino nepamiršti S. Nėries kultūrinės, literatūrinės svarbos.

„Neslėpkime to, kas buvo blogai padaryta, tų klaidų, dėl kurių ji labai gailėjosi ir graužėsi. Vis dėlto, nepamirškime, kad ji buvo poetė ir yra labai svarbi mūsų kultūros proceso dalis“, – pažymėjo L. Kreivytė.

„Manau, kad atmintis yra žymiai sudėtingesnė, ji visą laiką yra konfliktiška, visą laiką turi baltų, juodų dėmių. Nėra lengvų pasakojimų. Reikia sugebėti su savo traumomis taip pat gyventi ir sugebėti į jas pažvelgti racionaliai, jų neslėpti, jas apmąstyti, aptarti“, – pažymėjo ji.

Komisija patarė paminklą iškelti dėl kolaboravimo

Kaip rašė BNS, vadinamoji Desovietizacijos komisija savivaldybei iškelti paminklą rekomendavo pernai rugpjūtį. Vėliau tai numatantį sprendimą priėmė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys.

Teismai atmetė poetės anūkės Salomėjos Bučaitės ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos skundą dėl prokurorų atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė anksčiau BNS sakė, kad ši skulptūra bus eksponuojama muziejiniais tikslais, o dėl jai tinkamos vietos ketinama pasitarti su skulptūros autoriaus, S. Nėries artimaisiais, suinteresuotomis institucijomis.

Skulptoriaus Vlado Vildžiūno ir architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio sukurtas poetės paminklas-biustas pastatytas 1974 metais, 1993-iaisiais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Desovietizacijos komisija yra konstatavusi, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.

Ji drauge su kitais rašytojais kūrė ir sovietų valdžią šlovinančią poeziją bei prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo 2023-iųjų gegužės. Pagal jį iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių, viešųjų objektų pavadinimai, kiti simboliai.

The post Planus nukelti Salomėjos Nėries paminklą įvertino režisierius Gytis Padegimas: širdies užkietėjimas appeared first on LAIKMETIS.

Muzika tapusi jo balsu

Eimunto Nekrošiaus teatras – tai ne tik vaizdas, bet ir garsas. Muzika jo spektakliuose buvo daugiau nei fonas – ji alsavo, kūrė atmosferą, virto nematomu, bet itin svarbiu veikėju. Ji ne tik papildė veiksmą, bet ir jį inspiravo, suformavo personažų vidinius pasaulius, kartais net tapdama jų balsu.

Tokiu būdu Nekrošiaus teatras įgavo ypatingą, magišką skambesį, kuriame muzika ir garsai ne tik lydėjo, bet ir pasakojo, kūrė prasmes, papildė aktorių žodžius ar net juos pakeisdavo. Tai teatras, kuriame garsas turėjo savo gyvenimą – gyvą, kvėpuojantį ir neišdildomą.

Visą tai iš naujo bus galima patirti jau šią vasarą teatralizuotuose koncertuose Vilniuje ir gimtoje kūrėjo Šiluvoje. Vilnius visada buvo kertinė E. Nekrošiaus kūrybos vieta, o Šiluva – jo gimtinė, kurioje ne kartą skambėjo jo spektakliai ir vyko atminimui skirti renginiai. Todėl ypatingo simboliškumo koncertui suteiks ir Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios bei Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo bazilikos erdvės, tapsiančios sceniniu tęsiniu.

„Jis buvo reikalingas visam pasauliui“

Renginio vizualinės ir meninės koncepcijos autoriai Kęstutis Jakštas ir Audrius Jankauskas – ilgamečiai muzikos ir teatro pasaulio bendražygiai, glaudžiai dirbę su Eimuntu Nekrošiumi. Jie dalijasi mintimis apie tai, kodėl svarbu patirti Nekrošiaus muziką ir kodėl ji turi skambėti šiandien.

„Jo nėra, bet mes turime galimybę pabūti su juo. Žiūrėdami vaizdo įrašus, mes to nepatirsime, tačiau gyvas garsas, kuris lieka erdvėje, gali mus susieti toms kelioms valandoms. Galėsime pasimėgauti emocijomis, kurias jis kažkada realizavo scenoje... Garsas gali atgaivinti tą emociją, kurią savo laiku Eimuntas transliavo.

Svarbiausia – mūsų atmintis apie tai, ką žmogus nuveikė, kokį didžiulį postūmį suteikė kultūrai. Jis buvo reikalingas visam pasauliui. Užmarštis čia neturėtų galioti. Istorija mus baudžia, bet jei mes ją prailginsime, viskas bus gerai“, – sako projekto režisierius Kęstutis Stasys Jakštas.

„Aš nesu muzikas, esu muzikos vartotojas, o šio projekto idėja – labai graži. Grąžinsime tą emociją visiškai kita forma: per orkestrą, visiškai kitomis medijomis nei muzikos įrašai spektakliuose. Tai iš esmės labai jaudina – pamatyti, koks bus rezultatas“, – pritaria ir „Meno forto“ vadovas Audrius Jankauskas, prisidėjęs prie projekto kaip šviesų dailininkas.

Legendinių spektaklių muzika

Unikaliame projekte jungiama gyva orkestro ir aktorių atliekama muzika, vaizdo projekcijos bei archyvinė medžiaga. Bus pristatytos keturių kompozitorių – Fausto Latėno (aranžuotės autorius Tomas Petrikis), Algirdo Martinaičio, Mindaugo Urbaičio ir Andriaus Mamontovo – muzikinės kompozicijos, sukurtos E. Nekrošiaus spektakliams.

Scenoje pasirodys Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus), džiazo muzikantas virtuozas, saksofonistas Petras Vyšniauskas, perkusijos meistrai Arkadijus Gotesmanas ir Arnas Mikalkėnas, kompozitorius bei atlikėjas Andrius Mamontovas, aktoriai Vladas Bagdonas, Viktorija Kuodytė, Gabrielia Kuodytė, Margarita Žiemelytė. Prie dirigento pulto žiūrovai išvys Martyną Staškų. Renginio vizualinės ir meninės koncepcijos autoriai – Kęstutis Jakštas (režisierius), Marius Nekrošius (scenografas), Audrius Jankauskas (šviesų dailininkas), konsultatas Tauras Čižas, Rimas Sakalauskas (vaizdo projekcijos). Projekto prodiuseriai – Marius Tumšys ir „Creators76“ komanda.

Skambės muzika iš tokių legendinių E.Nekrošiaus spektaklių kaip „Hamletas“, „Otelas“, „Makbetas“, „Faustas“ (F.Latėnas), „Metai“, „Giesmių giesmė“, „Vyšnių sodas“ (M.Urbaitis), „Pirosmani, Pirosmani“, „Cinkas (Zn)“, „Tuoktuvės“ (A.Martinaitis), „Ivanovas“, „Dieviškoji komedija“ (A.Mamontovas).

Projekto organizatoriai tikisi, kad šis koncertas leis žiūrovams dar kartą pajusti E.Nekrošiaus teatro magiją, o naujiems klausytojams – atrasti šio nepakartojamo menininko kūrinius.

Bilietus platina topticket.lt. Bilietus galima įsigyti ČIA. https://topticket.lt/event/eimunto-nekrosiaus-spektakliu-muzika

The post Eimunto Nekrošiaus kūryba atgims išskirtiniame koncerte: režisieriaus spektaklių muzika skambės Vilniuje ir Šiluvoje appeared first on LAIKMETIS.

Kaip šeštadienį pranešė Vilniaus savivaldybė, Airidos Gudaitės-Žakevičienės ir Lauryno Žakevičiaus duetas „Low Air“ apdovanotas už visuomenės ugdymą per šokį, „Kino pavasario“ mama vadinama Vida Ramaškienė – už nuopelnus kūrybai.

Bendrovei „Tesonet Global“ Šv. Kristoforas įteiktas už atsakingo verslo vystymą, pirmąją maisto atiduotuvę su komanda sostinėje atidariusiam Simonui Gurevičiui – už pagalbą vilniečiams.

Už pagalbą sergantiesiems apdovanota Ieva Drėgvienė. Kaip pažymi miestas, jos vadovavimo laikotarpiu asociacija „Kraujas“ pradėjo daug unikalių iniciatyvų.

Disko metikui Mykolui Aleknai, praėjusių metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovojusiam sidabro medalį, Šv. Kristoforas įteiktas už nuopelnus sportui.

Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renaldas Žekonis apdovanotas už saugaus miesto kūrimą. Jis su savivaldybe pradėjo įgyvendinti Policijos pareigūnų skatinimo programą, per metus pritraukusią 70 naujų pareigūnų.

Taip pat Vaclovui Augustinui Šv. Kristoforas įteiktas už nuopelnus muzikai, Gediminui Račiukaičiui – už nuopelnus mokslui, Ūlai Ambrasaitei – už miesto atvertį knygoms.

„Šv. Kristoforo“ apdovanojimai teikiami nuo 1998-ųjų. Nominacijas už nuopelnus mokslui, teisėsaugai, švietimui, kultūrai ir menui, Vilniaus istorinei atminčiai, sportui, verslui, turizmo plėtrai, sveikatai, labdarai, architektūrai siūlo vilniečiai, mieste veikiančios įmonės, įstaigos ar organizacijos. Galimos ir kitos vilniečių pasiūlytos nominacijos.

Miesto globėjo vardo apdovanojimas iki šiol įteiktas daugiau nei 250 sostinę savo darbais ir pasiekimais garsinančių vilniečių.

The post Apdovanoti labiausiai nusipelnę vilniečiai appeared first on LAIKMETIS.

Laureatas apdovanotas Laisvės statulėle ir 200 bazinių socialinių išmokų dydžio premija, šiemet siekiančia 14 tūkst. eurų.

Atsiimdamas premiją J. Sasnauskas pabučiavo Laisvės statulėlę.

„Kasmet minint lemtingus Sausio įvykius pirmiausia pagalvojame apie drąsius ir ryžtingus žmones, apie tai, kad laisvė nėra savaime suprantama dovana – ji yra ilgų pastangų ir aukų rezultatas, ji – neįkainuojama vertybė“, – prieš premijos įteikimą kalbėjo Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė Rima Baškienė.

Pasak jos, premijos laureatas J. Sasnauskas buvo vienas aktyviausių 1978 metais įkurtos Lietuvos laisvės lygos narių, veikdamas kartu su Antanu Terlecku ir kitais disidentais leidęs pogrindinį leidinį „Lietuvos šauklys“, vėliau leidinį „Vytis“.

Jis taip pat prisidėjo prie 1979-aisiais paskelbto 45 pabaltijiečių memorandumo – viešo kreipimosi, raginančio pasmerkti Ribentropo ir Molotovo paktą bei jos slaptuosius protokolus ir atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę. Dėl to J. Sasnauskas buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų kalėjimo bei penkerius metus praleido tremtyje Tomsko srityje Rusijoje.

Atsiimdamas premiją J. Sasnauskas pabučiavo Laisvės statulėlę.

„Net gyvendamas griežto režimo sovietinėje sistemoje Julius Sasnauskas sugebėjo būti laisvas savo dvasia, nes mintys apie laisvę siejosi su tikėjimu ir drąsa veikti, nepaisant spaudimo ar represijų, tačiau suvokiant, kad pasipriešinimas sistemai yra ne tik politinis veiksmas, kad tai moralinė pareiga“, – sakė R. Baškienė.

Laisvės premijos komisijos pirmininkės teigimu, grįžęs iš tremties J. Sasnauskas toliau dalyvavo antisovietinėje veikloje, 1987 metais organizavo ir dalyvavo mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

Vėliau jis mokėsi kunigų seminarijoje, o 1996-aisiais davė vienuolio įžadus.

„Šiandien dėkojame Juliui Sasnauskui už postilių rinkinius ir knygas, kuriose brandūs tikėjimo, atjautos, bendruomeniškumo, kovos už Lietuvos laisvę apmąstymai“, – kalbėjo parlamentarė.

Pernai Laisvės premija įteikta Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.

Premijos laureatai anksčiau buvo Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.

The post Kunigui J. Sasnauskui įteikta premija siekia 14 tūkst. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Iškilmingame minėjime kalbės: Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis, Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus pareigūnas, atsargos pulkininkas, Nepriklausomybės gynėjas Saulius Guzevičius, fotografas, įamžinęs sovietų agresijos ir Laisvės gynėjų akimirkas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Romualdas Požerskis, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas, Seimo gynybos štabo narys Liutauras Vasiliauskas, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kadetė Lukrecija Kuzmickaitė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Rima Baškienė, sovietmečio rezistentas, politinis kalinys, 45-ių pabaltijiečių memorandumo kūrėjas ir signataras, Lietuvos Laisvės lygos narys, kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas.

Iškilmingo minėjimo metu J. Sasnauskui bus įteikta 2024 m. Laisvės premija už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau (vasario ir balandžio mėnesiais) nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.

12 val. Nepriklausomybės aikštėje vyks Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.

Sausio 8 – vasario 3 d. Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje eksponuojama paroda, skirta 2024 metų Laisvės premijos laureatui J. Sasnauskui.

Parodą kviečiame aplankyti atvirų durų valandos metu: sausio 12 d. 15.45–21 val..; sausio 13 d. 12.30–14.00 val.; sausio 24, 31 d. 11–15 val.

2025 metų Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginių programa.

Šių renginių tiesiogines transliacijas bus galima stebėti per televizijos programą „Seimas – tiesiogiai“, Seimo svetainėje, Seimo paskyrose „Facebook“ ir „YouTube“, taip pat per LRT.

The post Seime – iškilmingas Sausio 13-osios minėjimas, premija ir paroda, skirtos kunigui J. Sasnauskui appeared first on LAIKMETIS.

„Laisvės gynėjų diena – drąsos, vienybės ir pasiaukojimo simbolis, kuomet žmonės kovojo ir žuvo už savo nepriklausomybę. 1991 metų sausį tūkstančiai beginklių žmonių drąsiai stovėjo prieš okupacinį režimą, tankus ir skriejančias kulkas. Tai viena svarbiausių pilietiškumo pamokų – susivienyti bendram tikslui. Kviečiame visus dar kartą susitelkti ir drauge dalyvauti atminimo renginiuose“, – kvietė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Per Sausio įvykius Kaunui teko svarbus vaidmuo – kai transliacijos iš Vilniaus nutrūko ir buvo užgniaužtas laisvas žodis, būtent mūsų miestas tapo Lietuvos balsu pasauliui, o Kauno miesto savivaldybės pastatas – rezistenciniu bei koordinaciniu centru.

Žmonės būrėsi ginti strategiškai svarbių objektų – Sitkūnų radijo ir, Juragių radijo bei televizijos retransliacijos stočių, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Kauno radijo ir televizijos, Kryžių kalnelio, savivaldybės, didelė dalis savanorių vyko į Vilnių.

Šį ketvirtadienį, sausio 9 d., simboliniu 4 km bėgimu kariai pagerbs Sausio 13-osios įvykių aukas. 16 valandą Vytauto Didžiojo karo muziejus kvies gyventojus aplankyti parodą „Prisiminimai gyvi – 1991 metų sausio 13-oji“, kurioje bus eksponuojami Lietuvos laisvės gynėjų ginklai, Seimo rūmų maketas. Čia taip pat vyks kariškių, šaulių ir istoriko diskusija apie Lietuvos Laisvės kovas.

Pagrindiniai Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai vyks sausio 12 dieną. Šiemet 14 laisvės aukurų – Titui Masiuliui, Loretai Asanavičiūtei, Virginijui Druskiui, Dariui Gerbutavičiui, Rolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Kanapinskui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Koncevičiui, Vidui Maciulevičiui, Alvydui Matulkai, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui ir Vytautui Vaitkui – nuo 17 iki 21 valandos degs ties Kauno miesto savivaldybe (Laisvės al. 96). Čia garbės sargyboje stovės šauliai, skambės patriotinės eilės ir muzika.

Vytauto Didžiojo karo muziejus kvies nemokamai aplankyti jų ekspoziciją, registruotis į nemokamas ekskursijas po Karo technikos ekspozicijos padalinį. Vienybės aikštėje 16.30 val. pasveikins Robertos Daugėlaitės kariljono muzikos koncertas „Skambėk, kaip skamba laisvė“.

Sausio 13 rytą, nuo 8 val., vienys pilietinė iniciatyva „Pergalės šviesa“ – gyventojai kviečiami dešimčiai minučių savo namų, institucijų, organizacijų languose uždegti atminimo bei pergalės žvakutes.

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Eigulių padalinys (Šiaurės pr. 95)  organizuos kūrybines dirbtuves vaikams „Kai laisvę iškovojom“. Čia jaunieji kauniečiai susipažins su 1991 metų įvykiais bei žmonėmis, gynusiais Lietuvos nepriklausomybę, kurs sausio 13-osios simbolį – Neužmirštuolę. 

12 val.  Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, skambant Austėjos Staniunaitytės-Proietta kariljono muzikos koncertui, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kadetai iškilmingai pagerbs Laisvės kovotojus gėlių padėjimo ceremonija. Miesto atstovai aplankys ir pagerbs Tito Masiulio ir Juozo Vaidoto amžino poilsio vietas Petrašiūnų ir Romainių kapinėse.

Detali renginių programa, laikai ir vietos – kaunas.lt.

The post Kaune – Laisvės gynėjų dienai skirti renginiai appeared first on LAIKMETIS.

D. Nausėdienė nuoširdžiai dėkojo klausytojus džiuginusio Vilniaus vaikų choro „Ugnelė“ vadovei ir jauniesiems atlikėjams, taip pat sveikino į Lietuvą atvykusį Bundesvero karinio orkestro pučiamųjų instrumentų ansamblį.

„Dviejų šalių tarpvalstybinis, diplomatinis pokalbis bei Europos saugumo stiprinimas tęsiasi per iškilias kultūrines jungtis ir plėtojasi šiandien gražiausia humanistinės raiškos forma – muzikinėmis natomis Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia, perdavusi svečiams iš Vokietijos Prezidento Gitano Nausėdos linkėjimus.

D. Nausėdienė dėkojo Vokietijai už ilgamečius draugiškus santykius, pagalbą Lietuvai siekiant socialinės ir ekonominės gerovės po nepriklausomybės atgavimo, taip pat sprendimą Lietuvoje dislokuoti kariuomenės brigadą.

„Džiugu, kad Vokietija lieka ištikima savo įsipareigojimams Lietuvoje, saugodama humanizmo ir tarptautinės teisės principus. Palaikydama, saugodama mūsų šeimas, mūsų nuostabią, talentingą, kūrybingą jaunąją Europos kartą, kartu ji saugo ir užtikrina stabilumą Europos Sąjungoje“, –sakė Lietuvos pirmoji ponia.

D. Nausėdienė kvietė visus koncerto klausytojus švęsti taiką kartu, dosniai dalytis gėriu ir kultūra, draugyste ir meile.

Kaip ir kiekvieną sekmadienį advento laikotarpiu, muzikiniai pasirodymai prasidėjo advento vainiko žvakės įžiebimu Prezidento rūmų kieme. Visi svečiai turėjo galimybę pasivaišinti karšta arbata.

Tradicija Prezidento rūmų kieme advento laikotarpiu klausytis gyvai atliekamų kalėdinių giesmių ir šventiniam laikotarpiui skirtos chorinės muzikos tęsiama jau ketvirtus metus.

Kalėdiškai papuoštas Prezidento rūmų vidinis kiemas ir istorinis parkas atviri lankytojams visu šventiniu laikotarpiu nuo lapkričio 27 iki sausio 7 dienos, darbo dienomis nuo 18 iki 21 val., penktadieniais nuo 17 iki 21 val., savaitgaliais nuo 12 iki 21 val. Patekimas į Prezidento rūmų kiemą – pro vartus iš Universiteto gatvės.

The post D. Nausėdienė adventinio koncerto klausytojus kvietė dosniai dalintis appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija surengta konferencija iš visos Lietuvos į uostamiestį sukvietė karjeros specialistus, dirbančius su 1–12 klasių bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniais.

Rengti konferenciją būtent Klaipėdoje pasirinkta neatsitiktinai – šiame regione itin aktyvi karjeros specialistų bendruomenė.

„Man žodis „karjera“ pirmiausiai asocijuojasi su sėkme. Karjeros specialisto tikslas – ne tik padėti mokiniui pasirinkti specialybę, bet pasirinkti tokią, kur jis jaustųsi gerai ir sėkmingas. Galime didžiuotis, kad Lietuvoje sukurta veikianti profesinio orientavimo sistema, kad turime LINEŠA vystomą ugdymo karjerai sistemą MUKIS su daugiau nei 100000 vartotojų“, – sveikindamas konferencijos dalyvius kalbėjo Valdas Jankauskas, LINEŠA direktorius.

Ina Griazina, LINEŠA Ugdymo karjerai skyriaus vadovė, taip pat pasidžiaugė, kad prieš porą metų reformuota Lietuvos profesinio orientavimo sistema stovi ant stabilių vėžių: užtikrintas tvarus finansavimo modelis, mokyklose įdarbinti karjeros specialistai, MUKIS platforma vystosi, suteikiama metodinė medžiaga, užtikrinamos kvalifikacijos tobulinimo galimybės ir t.t.

„Turime visą rinkinį sėkmingai įgyvendintų priemonių, kurios leidžia toliau tobulinti ir plėtoti sistemą“, – teigė ji.

Ateities profesijų panorama ir iššūkiai

Rita Karavaitienė, „CV-Online“ marketingo vadovė, pranešime „Ką rodo kintančios rinkos signalai?“ apžvelgdama, kokius darbo rinkos raidos scenarijus prognozuoja ekspertai artimiausiems keliems dešimtmečiams, vardijo nemažai iššūkių: dirbtinio intelekto įsigalėjimas, senstanti visuomenė, robotizacija, geopolitinės grėsmės.

„Niekas nežino, kokia bus darbo rinka po 50 metų. Ne visos ateities darbo rinkos prognozės šviesios, bet svarbu prie jų neprisirišti. Mes turime galimybių kurti rinką dabar. Ateitis bus tokia, kokią sukursime“, – drąsino ekspertė.

Pasak jos, artimiausius penkerius metus technologijų pritaikymas išliks pagrindiniu verslo vystymosi veiksniu, tad iš darbuotojų bus tikimasi technologinio išprusimo, gebėjimo prisitaikyti prie technologijų raidos.

„Sparčiai auga dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi  specialistų paklausa, taip pat vis daugiau reikia tvarumo specialistų, verslo analitikų, informacijos saugumo specialistų, atsinaujinančios energijos inžinierių. Tikimasi didelio darbo pasiūlymų augimo švietimo, žemės ūkio ir skaitmeninės prekybos srityse“, – vardijo R. Karavaitienė.

Taip pat ji minėjo, kad iki 2027 m. mokymų reikės šešiems iš dešimties darbuotojų, tačiau tik pusė darbuotojų turi pakankamai mokymosi galimybių.

Atskleidė šeštokų požiūrį į karjerą

Šilto konferencijos dalyvių palaikymo sulaukė UlosGauryliūtės, VšĮ Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinės mokyklos mokinės, pranešimas, kuriame ji išanalizavo pajūrio regiono šeštokų karjeros lūkesčius.

Apklausa, kurioje dalyvavo 307 šeštokai, atskleidė, jog maždaug trečdalis šeštokų jau žino, ką norėtų studijuoti ir dirbti. 38 proc. jau žino, kokių mokomųjų dalykų ir egzaminų jiems reikės ateityje ir tik 19 proc. to dar nežino.

Daugiausiai – 27 proc. pajūrio šeštokų – norėtų studijuoti Lietuvos universitetuose.

Paklausti, kiek tikisi uždirbti pirmajame darbe, net 18 proc. mokinių atsakė, kad tikisi 3000 Eur siekiančio pirmojo užmokesčio, 32 proc. nurodė 1000 Eur atlyginimą, o 21 proc. – 1500 Eur.

Šeštos klasės mokinių lūkesčių darbdaviams sąrašo viršūnėje – didelis atlyginimas (20 proc.), antroje vietoje – daryti, kas patinka ir sekasi (18 proc.).

Ką daryti, kai jaunuoliai nemato prasmės dirbti 

Ekspertai, švietimo įstaigų atstovai konferencijoje diskutavo, kaip turėtų keistis švietimo politika, kad jauni žmonės Lietuvoje galėtų lengviau integruotis į darbo rinką.

Prie to esą galėtų prisidėti ir aukštosios mokyklos: vienas iš renginio metu nuskambėjusių receptų – tiems universitetų studentams, kurie suprato, jog įstojo į sau netinkamą profesiją, sudaryti lankstesnes sąlygas pakeisti studijų kryptį ir programą.

Išreikštas susirūpinimas ir dėl naujos tendencijos, kuomet Užimtumo tarnyboje registruojasi vis daugiau jaunų žmonių, ypač vaikinų, kurie neturi jokių profesinės karjeros ir perspektyvų vizijos, nemato prasmės dirbti jokio darbo, o pradėję dirbti, greitai darbą meta, kritiškai pasisako apie darbdavius ir siūlomą atlyginimą.

„Turi keistis visa bendrojo ugdymo paradigma, būtina vaikuose pažadinti tikslingo, prasmingo gyvenimo suvokimą, iš mokyklos kiekvienas turi išsinešti individualizuotą laimingo gyvenimo viziją“, – kalbėjo prof. dr. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius.

Renginyje diskutuota ir kaip organizuoti dar efektyvesnį profesinį orientavimą.

„Ugdymas karjerai turi būti tikra, nesuvaidinta mokyklos gyvenimo dalis, pilnai įtraukiant tiek vadovybę, tiek karjeros specialistus“, –  įsitikinęs Tomas Pūtys, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas.

Nuo „šešėliavimo“ iki dirbtinio intelekto

Simona Bareikė, karjeros ir verslo konsultantė, mokymų trenerė, pasidalino patarimais, kaip padėti mokiniams priimti karjeros sprendimus ir užprogramuoti jų kursą į sėkmę.

Diskusijoje „Mokinių ugdymas karjerai šiandien ir rytoj: įgula, ar kas nors turi žemėlapį?“ Užimtumo tarnybos, Jaunimo reikalų agentūros, Lietuvos JuniorAchievement atstovai dalinosi įžvalgomis,  kaip mokiniams sudaryti galimybes išbandyti vis daugiau profesijų.

Aptarta mokyklose neseniai atsiradusių jaunimo darbuotojų funkcija, pasidžiaugta mokiniams su profesija iš arti padedančio susipažinti „šešėliavimo“ sėkme: šiemet surengta daugiau kaip 930 „šešėliavimo“ vizitų, „šešėliuoja“ 250 ugdymo įstaigų „seseliavimas.lt“ platformoje priskaičiuojama jau 230 organizacijų.

Didelio konferencijos dalyvių susidomėjimo sulaukė ir EirikØvernes, Norvegijos aukštojo mokslo ir įgūdžių direktorato Karjeros paslaugų departamento vadovo pranešimas apie naujus įrankius karjeros planavimui „Skaitmeninė transformacija ir dirbtinis intelektas karjeros planavime“.

Lietuvos mokinių profesiniu orientavimu rūpinasi daugiau kaip 500 karjeros specialistų.

Konferencijos vaizdo įrašą galite rasite ČIA.

Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):

LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse

LINEŠA projektas, kurio metu sukurta Mokinių ugdymo karjerai informacinė sistema (MUKIS), šiemet pateko tarp konkurso „Europos burės“ nugalėtojų kaip vienas geriausių ES fondų lėšomis Lietuvoje įgyvendintų projektų.

Daugiau informacijos: www.linesa.lt, www.mukis.lt  

The post Kas penktas mokinys pirmajame darbe pageidautų bent 3 tūkst. eurų atlyginimo, atskleista konferencijoje Klaipėdoje appeared first on LAIKMETIS.

Iniciatyvos metu keturis sekmadienius iš eilės nuo 16 val. kalėdiškai papuoštame Prezidento rūmų kieme skambės gyvai atliekamos kalėdinės giesmės ir chorinė muzika.

Prieš pasirodymus bus įžiebiama advento vainiko žvakė, koncertų metu svečiai bus vaišinami arbata.

Giesmes atliks septyni vaikų ir jaunimo, suaugusiųjų chorai iš Vilniaus miesto ir rajono, Kalvarijos, taip pat Vokietijos karinis orkestras.

Kalėdinių giesmių ciklą šį sekmadienį pradės Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios gospelo choras „GospelJonai“.

Prezidento rūmų vidinis kiemas ir istorinis parkas lankytojams bus atviri nuo lapkričio 27 iki sausio 7 dienos, darbo dienomis 18–21 val., penktadieniais 17–21 val. ir savaitgaliais nuo vidurdienio iki 21 valandos.

The post Prezidento rūmų kieme prasidės adventinis giesmių ciklas appeared first on LAIKMETIS.

Pranešime teigiama, jog premjerė Ingrida Šimonytė padėkojo pedagogams už atrandamus naujus mokymo būdus bei norą dalytis savo bendruomenių pavyzdžiu su kitais. Renginyje ji sakė, kad apdovanojimai yra proga pasidžiaugti tuo, kaip išmaniai, įdomiai ir įtraukiai galima pažvelgti į dalykus, kurie yra gana standartizuoti.

„Šiandien apdovanojamus mokytojus, atrodo, aiškiausiai išskiria drąsa. Ji leidžia išbandyti tai, kas iki šiol nebandyta, bet šalia to juk visuomet esama klaidos rizikos“, – kalbėjo ji.

„Džiugina ir matyti, kad apdovanojami mokytojai yra iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, o kartu ir tai, kad kai kuriose mokyklose esama net ne vieno, o kelių laureatų. Tai leidžia manyti, kad visa tokių mokyklų bendruomenė yra linkusi inovuoti, palaiko tai darančius, kad tokių pat vertybių laikosi ir vadovai, drąsinantys išbandyti kelius, kuriais iki šiol nebuvo eita“, – sakė premjerė.

Pasak I. Šimonytės, inovatyviausių mokytojų apdovanojimus iš kitų išskiria ir graži sinergija tarp švietimo bendruomenės ir Lietuvos verslo.

„Kiekvienas mokytojas ugdo ir į pasaulį išleidžia žmones, kurie pradeda kurti Lietuvą. Jie kurs Lietuvą dirbdami valstybės institucijose, moksle, sveikatos apsaugoje, švietime ir visur kitur, tad žinoma, taip pat ir versle. Paversdami mūsų verslą inovatyvesniu, įdomesniu pasauliui ir konkurencingesniu, tokiu, kuris garsina ir Lietuvos vardą pasaulyje“, – sakė premjerė.

Inovatyviausių mokytojų rinkimai ir jų pagerbimo renginys aštuntus metus organizuojamas asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“.

The post Apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai appeared first on LAIKMETIS.