Ekologinio projekto vizija

„Borgo Laudato Si’“ – aplinkosaugos projektas, įkurtas Kastel Gandolfo mieste, įkvėptas popiežiaus Pranciškaus 2015 m. enciklikos „Apie rūpinimąsi mūsų bendraisiais namais“. Kompleksas apima pažangias izoliacijos, fotovoltines bei uždaro ciklo vandens valdymo sistemas, taip pat erdves edukacinei veiklai moksleiviams.

„Tai viena iš Bažnyčios iniciatyvų, siekiančių įgyvendinti šį Dievo kūrinijos priežiūros pašaukimą,“ – liturginės inauguracijos šventėje sakė popiežius Leonas XIV.

Muzika – kaip malda

Šiame kontekste Andrea Bocelli kartu su savo sūnumi Matteo Šventajam Tėvui atliko muzikinę giesmės „Dolce è Sentire“ („Saldus jausmas“), paremtos šv. Pranciškaus „Saulės giesme“, interpretaciją.

„Buvo labai jaudinanti iš arti išvysti apčiuopiamą išraišką to, ką popiežius Pranciškus taip galingai iškėlė enciklikoje Laudato Si’: neatidėliotino ekologinio atsivertimo poreikį mūsų bendruosiuose žemiškuosiuose namuose,“ – socialiniuose tinkluose dalijosi Bocelli.

Geros valios stebuklas

Praėjus dešimtmečiui, Kastel Gandolfo teritorijoje iškilęs „Laudato Si’“ kaimas tampa šios vizijos pavyzdžiu – tikru geros valios stebuklu, kur susilieja gamtos grožis ir žmogaus pastangos. „Kūrinys tarp kūrinių“, kaip pabrėžė popiežius Leonas XIV, patikėtas šventai pareigai rūpintis, nes gamta „negali mums nekalbėti apie Dievą“.

Bocelli: švyturys šiuolaikiniams laikams

Atlikėjas pasidalijo, kad „džiaugsmą dalyvauti „Laudato Si’“ kaimo inauguracijoje – dorybingame pažangiosios edukacijos, įtraukties, svetingumo ir tvarumo centre – dar labiau sustiprino garbė giedoti priešais Šventąjį Tėvą, Dievo žmogų ir aukščiausio dvasinio bei intelektualinio autoriteto figūrą.“

Galiausiai Bocelli pridūrė: „Kai kartu su sūnumi Matteo užgiedojome ‘Dolce Sentire’ – maldą, primenančią kūrinijos šventumą ir darną, – pajutau tai, ko nebuvau ilgai jautęs: dieviškosios Apvaizdos stiprybę ir atnaujintą ramybę dėl visuotinės Bažnyčios, kuri popiežiuje Leone XIV atrado naują ir tvirtą ganytoją – švyturį, vedantį mus per šiuos sudėtingus laikus.“

The post Dainininkas Andrea Bocelli: popiežius Leonas XIV yra švyturys sunkiais laikais appeared first on LAIKMETIS.

Tai – skaičiai, kalbantis apie Marko Perkovičių, vadinamą Thompsonu – itin populiarų Kroatijos roko atlikėją. Nėra nė vienos klapa (tradicinės kroatų vokalinės grupės), kuri savo repertuare neturėtų bent kelių jo dainų. Jis taip pat gerbiamas Slovėnijoje, Kosove, Juodkalnijoje bei, nors ir paslapčia, net Serbijoje.

Jo stiprybė slypi gebėjime vienu metu įkūnyti tautinį orumą, katalikišką tikėjimą ir kroatų kultūrinę tradiciją, sujungiant įtraukiančią muziką su patriotinėmis žinutėmis – visiškai be nacionalistinių atspalvių – ir religinėmis temomis, kurios paliečia giliausias emocines stygas istoriškai ir kultūriškai vis dar karo žaizdų paženklintame kontekste.

Thompsono dainose meilė tėvynei, kvietimas tautinei vienybei ir politinė kritika visada eina greta aiškios žinios, kad „tik Dieve yra išgelbėjimas“, kaip jis dainuoja kūrinyje Bog i Hrvati („Dievas ir kroatai“) iš 2013 m. albumo Ora et labora, kuriame pasakojama kroatų tautos istorija tiek jos tikėjimas, tiek ir neištikimybė. Jei tauta nusigręžia nuo Dievo – pasekmės neišvengiamos: „Visagalio rūstybė / prasiveržė tarsi griaustinis / ir paslėpė saulę, švietusią mano tautai.“

Įtūžusias reakcijas sukėlė ne tik kovinis šūkis „Za dom: spremni“ („Už tėvynę – pasirengę“), nuskambėjęs iš pirmosios Thomspono dainos Bojna Čavoglave (1991), kuris taip pat buvo vartojamas Antrojo pasaulinio karo laikais Nepriklausomoje Kroatijos valstybėje (Ustašų) – dėl to Thompsonas kaltinamas nacizmu. Vis dėlto šis šūkis, žvelgiant į jį per 1990-ųjų Tėvynės karo kontekstą, tėra kvietimas paaukoti gyvybę už tėvynę.

Iš tiesų Zagrebo koncertas tapo dvasinės kovos signalu – kova dėl kroatų tautos sielos, ypač jaunimo. Bosnijos kroatų intelektualas Filipas Gašparas Thompsoną vadina „balsu iš apkasų, priklausomybės giesmininku, primenančiu, kad tikėjimas ir tėvynė nėra relikvijos, bet šaknys“. O Ivano Pletikoso žodžiais, koncertas buvo „kolektyvinis mūsų perėjimas per Raudonąją jūrą“. Vienas parapijos klebonas, prieš išvykdamas į koncertą kartu su puse parapijos, pareiškė: „Tai ne šiaip koncertas – tai tikras rekolekcijų vakaras.“

Kaip rašo katalikų asociacijos „Vigilare“ vadovas Johnas Vice Batarelo, šios „rekolekcijos“, pasitiktos maldomis, pasninkais ir aukomis, sukūrė tikrą katalikišką tautos bendruomenę: „Skaitmeniniame, postindustriniame amžiuje, kai žmonės gyvena visiškai atskirti vieni nuo kitų, atomizuoti į mažus pasaulius, kurių nebejungia nei tauta, nei religija, nei įsitikinimai... koncerto dalyviai pralaužė šią pasaulinę destruktyvią praktiką.“ Anot jo, koncertas vėl iškėlė katalikų tikėjimą į visuomenės dėmesio centrą: „Ne buvo jokios neapykantos išraiškos, priešingai – koncertas pasiekė klausytojų sielų ir pasąmonės gelmes, padrąsino ir atnaujino tai, kas gali pagydyti žmogų ir visą kroatų tautą.“

Koncerte įvyko du stiprūs dvasiniai momentai. Šibeniko emeritas vyskupas Ante Ivasas perskaitė maldą Maranatha, kurią jis pats parašė ir kurią Thompsonas įrašė albume Ora et labora: „Maranatha, gerasis Ganytojau, Rabi, Mokytojau / ateik į laukus, prie jūros, į kalnus / prie lopšių ir kapų / paženklintų Tavo kryžiumi / iškentėtų krauju ir prakaitu / aplaistytų ašaromis mano tautos skausmu. / Būk Pradžia ir Pabaiga, Pirmasis ir Paskutinysis / Velykų pergalė, Alfa ir Omega mano tautos... Nuplėšk netikros praeities kaukes nuo mano šalies – Kroatijos – veido, kad ji suspindėtų savo grožiu ir tikėjimu Tavimi, mano tautos Dieve.“

Ne mažiau jaudinantis buvo gitaristo Petaro Buljano kreipimasis į susirinkusiuosius: „Kai Dievo tauta įžengė į Pažadėtąją žemę, jų vadovas Jozuė paprašė jų apsispręsti, kam jie tarnaus, o pats pareiškė tai, ką šiandien pareikšime ir mes: aš ir mano namai tarnausime Viešpačiui!“ Šiuos žodžius minia pakartojo iškilmingai, o danguje šviesos dronų šou formavo Mergelės Marijos, rožinio, dviejų angelų ir dviejų kryžių – vieno jų Kroatijos vėliavos spalvomis – figūras.

Dar iki koncerto paskelbimo Kroatijos kairioji intelektualų elitas pradėjo nuožmią kampaniją, siekdami jį diskredituoti, įbauginti žiūrovus ir paskatinti kairiųjų valdomas Zagrebo savivaldybės institucijas bei centro dešinės vyriausybę uždrausti renginį.

Buvo skelbiamos visokiausios grėsmės: esą bus „bent du ar trys mirusieji“, Zagrebas esą „tapęs Thomspono įkaite“, pranašauta eismo apokalipsė, dešimtys infarktų ir perpildytos ligoninės. Sklandė net melagingas pranešimas, esą ligoninės skubiai išrašinėja pacientus, kad atlaisvintų 20 proc. lovų būsimiems sužeistiesiems. Tačiau nieko panašaus neįvyko – buvo užfiksuoti 350 medicininių atvejų, daugiausia dėl karščio, iš kurių tik vienas žmogus buvo hospitalizuotas.

Koncertui pasibaigus, sekuliaristiniai ir kairiųjų sluoksnių atstovai toliau reiškė nepasitenkinimą. Serbų portalas Glas zapadne Srbije pareiškė, kad tai buvo „didžiausias nacistinis susibūrimas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“. Al Jazeera Balkan teigė, jog „ustašų pasisveikinimas ‘Za dom: spremni!’ yra renginio ašis, visa kita – tik folkloras.“

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad „net Antrojo pasaulinio karo metais nebuvo tokio fašistinio susibūrimo“, ir pridūrė, kad koncerte buvo „pavojingų politinių žinučių“. Kroatijos socialdemokratų partija savo ruožtu pareiškė, kad „gėdinga, jog ekstremalios Thomspono žinutės buvo palaikytos daugelio valstybės institucijų (valdomų centro dešinės), užuot buvusios pasmerktos“.

Bet kas gi tos ekstremalios žinutės? Ar Thomspono sveikinimas koncerto pradžioje: „Tebūna pagarbinti Jėzus ir Marija“, ar jo pasakyta mintis, jog „jei Europa nori vėl tapti stipri, ji turi sugrįžti prie savo krikščioniškųjų šaknų“?

Kroatų tautoje šiandien Thompsonas yra pasaulietis, perteikiantis Dievo žodį su jėga ir galia, o tai, savaime suprantama, veda jį Kalvarijos keliu. Juk Viešpats pasaulį nugalėjo Kryžiumi – o tie, kurie seka Jo pėdomis, turi eiti tuo pačiu keliu: tapti auka ir mažuoju atpirkėju už sielų išganymą.

The post Balkanų roko žvaigždė, kroatų katalikas surengė rekordinį koncertą appeared first on LAIKMETIS.

            „Tapau sonatą – eskizuose jau visa apmesta... Labai norėčiau ją baigti kuo greičiausiai, nes jau antra pradeda man rodytis akyse. Atvešiu į Palangą – pamatysi.“ — M. K. Čiurlionis, iš laiško Sofijai (1908 m.)

            Šių metų programa „Saulės ir jūros sonata“ skirta M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Menininką su Palanga siejo ypatingas ryšys – pirmą kartą jis čia lankėsi 1899 m., ką tik baigęs studijas Varšuvoje, kartu su globėju Mykolu Mikalojumi Oginskiu. Jūros motyvas – vienas svarbiausių Čiurlionio kūryboje. Todėl ir festivalio programa alsuoja spalvomis, potėpiais, nuotaikomis – kiekvienas koncertas tampa vientisos meninės patirties dalimi.

Pirmosios savaitės – subtilių potėpių muzikiniai paveikslai

            Šių metų festivalio programa plėtojama tarsi muzikos kūrinio dramaturgija. Pirmosios savaitės kviečia į kamerinės muzikos koncertus – tarsi potėpius didingo paveikslo eskize.

            Liepos 31 d. Palangos bažnyčioje festivalį atidarys subtili vargonų muzika – pasirodys vargonininkas Virginijus Barkauskas (JAV), čia viešintis jau antrą kartą. Šiemet jis pristatys ypatingą rečitalio programą „Preliudas“, kuri, pasak atlikėjo, „maksimaliai atskleidžia vargonų muzikos spalvas ir galimybes“. Programoje – Dieterich Buxtehude, Georg C. Baker, Charles-Marie Widor kūriniai.

            Rugpjūčio 5 d. Palangos gintaro muziejuje – koncertas „Skambantys peizažai: jausmų ir garsų kelionė“, kurio programoje skambės R. V. Williamso, H. Duparco, M. K. Čiurlionio, J. Indros ir Franz Leháro kūriniai. Šiam koncertui susibūrė atlikėjai, kuriems atviros pasaulio koncertų ir operos scenos. Sopranas Vera Talerko (Latvija / Norvegija) koncertuoja prestižiniuose Europos teatruose, o artimiausiu metu debiutuos Teatro La Fenice (Venecijoje), atlikdama La Famos vaidmenį S. Sciarrino operoje Venere e Adone. Grantas Šileikis – perspektyvus baritonas, šiuo metu studijuojan prestižinėje Diuseldorfo muzikos akademijoje. Atlikėjas pasižymi įspūdingu repertuaro diapazonu – nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos.César Cañón (fortepijonas, Kolumbija) – Norvegijos nacionalinės operos korepetitorius ir dirigentas, taip pat kviečiamas dėstyti JAV ir Kolumbijos universitetuose.

            Rugpjūčio 6 d. Palangos bažnyčioje skambės vieno žymiausių profesionalių styginių ansamblių Lietuvoje – Čiurlionio kvarteto – atliekamas „À Dieu”. Šis kolektyvas kamerinę muziką puoselėja nuo 1968-ųjų, o 1977 m. buvo garbingai pavadintas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu. Per kelis dešimtmečius keitėsi kvarteto sudėtis, tačiau jis išliko išradingas, techniškai virtuoziškas ir pelnė aukščiausią šalies meninį įvertinimą – Nacionalinę kultūros ir meno premiją, kuri 1990 m. pirmą kartą skirta būtent šiam ansambliui.

            Festivalyje kvartetas pristatys programą „Sudiev“ (à Dieu) – kvietimą į dvasinę kelionę su Beethoveno padėkos Dievui, Pärto tylos, Tavenerio ir Čiurlionio maldos bei Golijovo mistinės pajautos motyvais. Čia susilieja amžinos idėjos, perteikiamos universalia muzikos kalba.

Tembrinės ir spalvinės kulminacijos link

            Vidurinė festivalio dalis atsiskleis tembriniu sodrumu. Palangos kurhauze skambės ansambliai, pučiamieji instrumentai, unikalios aranžuotės ir Lietuvoje dar negirdėtos kūrinių premjeros.

            Rugpjūčio 18 d. koncerte „Elegija trims“ pasirodys scenos meistrai – Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Milda Umbrusevičiūtė (fortepijonas) ir Gleb Pyšniak (violončelė). Tai retai girdimas kamerinis ansamblis, kuriame susilieja balso, fortepijono ir violončelės tembrai.

            Ypatingas dėmesys skiriamas André Previno kūriniams, Lietuvoje skambėsiantiems pirmą kartą. Juose – subtili dramaturgija, išgryninta emocija ir Toni Morrison poezijos muzikalumas. Programą taip pat praturtins G. Fauré, K. Brundzaitės, M. K. Čiurlionio, N. Boulanger ir A. Piazzollos kūriniai.

            Rugpjūčio 24-osios vakarą Palangos kurhauze vyksiantis koncertas „Muzika kaip tapyba: Čiurlionio įkvėpti” – padėka M. K. Čiurlioniui, menininkui, atvėrusiam garso ir spalvos vienybės grožį. Jo kūrybos dvasia įkvepia ir šiandien – muzika tampa drobe, kurioje iš tembrų ir stilių gimsta melodingi paveikslai. Programoje – žanrų ir epochų mozaika: nuo Clarke’o ir Vivaldi baroko iki šiuolaikinių kompozitorių, tokių kaip Jacob de Haan ar Kenneth Lowman, kūrinių, atskleidžiančių muzikos vizualumą. Kiekviena kompozicija – tarsi piešinys, leidžiantis girdėti spalvas ir matyti garsus. Scenoje – patyrę atlikėjai, kviečiantys į netikėtą skambesių kelionę: Beata Ignatavičiūtė (sopranas), Robertas ir Laurynas Beinariai (obojus), Klaipėdos brass kvintetas (meno vadovas Sigitas Petrulis). Išskirtinis koncerto akcentas – specialiai šiai sudėčiai sukurtos aranžuotės, stebinančios netikėtais sąskambiais.

Kulminacijoje – didingos skambesio drobės

            Paskutinė festivalio savaitė – tai subrandinta dramaturginė kulminacija. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyks trys baigiamieji koncertai, apibendrinantys 2025-ųjų festivalio muzikinę kelionę.

            Rugpjūčio 27 d. – vienas išskirtiniausių festivalio vakarų, koncertas „Atverta tyla”. Įspūdingoje bažnyčios akustikoje pasirodys pasaulinio garso eufonijos atlikėjai Steven Mead ir Misa Mead (JK), koncertuosiantys su Palangos orkestru, diriguojamu Vyganto Rekašiaus. Steven Mead – pripažintas eufonijos virtuozas, garsėjantis kaip solistas ir pedagogas. Misa Mead – jautraus tembro atlikėja, aktyviai koncertuojanti Europoje, Azijoje ir JAV. Palangos orkestras – profesionalus pučiamųjų kolektyvas su gilias tradicijas puoselėjančia kūryba.

            Koncerto programa – tai šiuolaikinės muzikos įvairovė ir eufonijos tembro grožis: nuo švelnios lyrikos iki ritmingo dramatizmo.

            Rugpjūčio 29 d. 19 val. Palangos bažnyčioje vyks sakralinės muzikos koncertas „Štai čia šviesa“, kurį pristatys vienas  brandžiusių Lietuvos chorų – valstybinis choras „Vilnius“, meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas.

            Choras „Vilnius“ – aukščiausio meninio lygio kolektyvas, garsėjantis kūrybine drąsa, stilistine įvairove ir jautriu santykiu su šiuolaikine bei sakraline muzika. Jam vadovaujantis Artūras Dambrauskas – patyręs dirigentas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, kuriantis išraiškingas ir emociškai gilias programas.

            Koncerte skambės specialiai festivaliui parengta programa, kurios pagrindas – jaunojo kompozitoriaus ir choro nario Deivido Edo Kuktos kūrinys „Štai čia šviesa“. Ši kompozicija – visos programos ašis, simbolizuojanti šviesą, viltį ir vidinę ramybę.

            XVII-ojo muzikos festivalio „Pasaulio balsai 2025“ programą rugpjūčio 30 d. užbaigs koncertas „Agnus Dei“, kurio programą atliks solistas Roman Reznik (fagotas, Ukraina/Švedija) ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras „ Polifonija“, diriguojant Linui Balandžiui.

            Koncerto kulminacija – Lietuvoje pirmą kartą atliekamas Egilio Hovlando sakralinis opusas „Agnus Dei“ mišriam chorui ir fagotui. Šis kūrinys – retai skambanti, meditatyvi partitūra, pasižyminti tembrine dermės įvairove, vidine šviesa ir dvasingumu.

            Norvegų kompozitorius Egil Hovland (1924–2013) – viena ryškiausių XX a. Skandinavijos sakralinės muzikos asmenybių, derinusi tradicinę harmoniją su modernia raiška.

            Roman Reznik – universalus fagotininkas ir dirigentas, aktyviai dalyvaujantis šiuolaikinės muzikos bei tarpdisciplininiuose projektuose Europoje. Choras „Polifonija“ – vienas seniausių ir profesionaliausių Lietuvos chorinių kolektyvų. Dirigento Lino Balandžio interpretacijos išsiskiria subtilumu, emocine gelme ir skambesio kultūra..

XVII muzikos festivalis „Pasaulio balsai 2025“ – tai ne tik koncertai. Festivalio organizatorė, viešoji įstaiga „Cantus firmus“, nuosekliai puoselėja iškilių muzikinių programų tradiciją pajūryje ir buria ištikimą, muzikai atvirą klausytojų ratą. Pasak festivalio meno vadovės, profesorės Astos Krikščiūnaitės „šis festivalis gimsta iš bendrystės – tarp kūrėjų, atlikėjų ir klausytojų, kuriuos vienija tikėjimas muzikos galia jungti pasaulius“.

Palangos bažnyčioje vyksiantys koncertai – atviri visiems ir nemokami

The post Palangoje prasideda XVII-sis muzikos festivalis „Pasaulio balsai 2025“ appeared first on LAIKMETIS.

Kaip tikėjimas formavo jūsų santykius nuo pat pradžių – kas jūs labiausiai suartino kaip porą?

Nidas: Mes susipažinome Pakutuvėnuose. Tuo metu vyko „Malda gyvai“ transliacijos ir Augustina ten giedodavo. Aš tuo tarpu atvažiuodavau į Pakūtą, šlovindavom su draugais. Tad jau pati draugystės pradžia buvo pastatyta pagrindu, kad abu norime šlovinti Dievą. Mūsų tėvų tikėjimo pavyzdys nutiesė mums aiškias gaires kaip reikia stengtis dėl santykių, rūpintis vienas kitu ir svarbiausia melstis bei niekada nenusisukti nuo Dievo. Mūsų santykių stiprybė yra Dievuje. Be Jo mes negalime tik vienas kitu užpildyti mūsų žaizdų.

Augustina: Mūsų draugystė užsimezgė gyvai tikinčioje aplinkoje Pakutuvėnuose (vėliau ten nusprendėme ir tuoktis) bei pirmas normalesnis mudviejų pokalbis įvyko, simboliškai, per Sekminių vigiliją. Labai anksti dar draugystės pradžioje priėmėme sprendimą abu kiekvieną vakarą melstis. Aš tai pasiūliau matydama savo tėvų darnios santuokos pavyzdį.

Tikėjimas Dievu ir malda - štai kas buvo mūsų draugystės pagrindas nuo pat pradžių. Po kelių pažinties mėnesių Nidas išvyko toliau mokytis į Austriją, o aš likau Lietuvoje. Toliau tęsėme savo pasiryžimą: kiekvieną vakarą skambutis ir malda. O iššūkių dėl vietos ir laiko tikrai būta, nes gyvenau universiteto bendrabutyje. Kartais skambutis būdavo su vaizdu ir be įjungto mikrofono - išradingumo tikrai netrūko.

Kaip atrodo jūsų kasdienė malda ar dvasinis laikas dabar, kartu kaip sutuoktinių porai?

Nidas: Mūsų kasdieninė malda vyksta vakare. Dėkojame Dievui už dieną, šeimą, laisvą Lietuvą. Išsakome savo sunkumus, skausmus ir prašome Jo pagalbos. Tiesa, kai ilgesnį laiką negiedame giesmų, atsiranda jų trūkumas. Tai džiaugiamės galėdami sudalyvauti adoracijoje, šlovinimo vakare ar pasitarnauti Mišiose giedojimu.

Augustina: Netobulas! Kartais maldos laikas užsivėlina ir būname pavargę, būna ir apsipykstame. Tačiau, kad ir kaip būtų, stengiamės likti ištikimi mūsų santuokoje Dievui. Mums artimiausia melstis garsiai, savais žodžiais. Tai dar vienas būdas, kaip galiu pažinti Nido širdį, kas ją slegia ir džiugina.

Po to kartu skaitome ir apmąstome Dievo Žodį. Kita dovana - tai kartu melstis šlovinant Dievą giesmėmis, taip išgyvename gilią bendrystę ir vienybę šiame pašaukime.

Kokie iššūkiai kyla, kai tarnystė tampa ne tik pašaukimu, bet ir bendru gyvenimo būdu? Kaip su tuo tvarkotės?

Nidas: Manau, kad šlovinimas mums kaip bendra tarnystė pati savaime nesukelia iššūkių. Tiesa, kai jau yra per daug darbo ir tarnysčių, tada kartais tenka kai ko atsisakyti, nes jaučiame savo ribas. Norime tarnauti Dievui ir žmonėms su džiaugsmu, bet nepersiverčiant per save vien dėl to, jog nori būti geras kitiems, nes juk kaip sakoma Biblijoje „Dievas myli linksmą davėją“ (2 Kor. 9, 7).

Augustina: Kai šlovinu Dievą dažnai jaučiuosi tartum iš džiaugsmo sprogtų mano širdis arba pradėtų pilti seniai lauktas lietus. Kol kas nesusidūrėme su ypatingai dideliais iššūkiais šioje srityje, nes per šlovinimo tarnystę daugiau gauname nei duodame.

Su kuo visgi tenka susidurti, tai turbūt su perdėtu muzikiniu smulkmeniškumu ir kritiškumu sau, kuris gundo nukreipti dėmesį nuo Viešpaties. Tačiau stengiamės atsiliepti į Dievo kvietimą ir neužkonservuoti Jo duotų talentų - kiekvieną progą šlovinti priimame kaip didžiulę dovaną, per kurią Viešpats padeda mums evangelizuoti bei keičia mūsų pačių gyvenimus.

Kaip jūs abu susipažinote su šlovinimo tarnyste ir kokia buvo jūsų kelionė iki dabartinės atsakomybės vesti šlovinimą?

Nidas: Aš pats esu gitaros mokytojas ir man muzika visada buvo šalia. Tad vos atsivertus, kai ėjome piligriminius žygius ar atvažiuodavau į Pakutuvėnus, visada buvo duodama gitara į rankas ir, nors pats dar nebuvau tvirtas tikėjime, bet jau šlovinti iškart gaudavau progą. Taigi per giesmes mano tikėjimas ir stiprėjo.

Giesmių žodžiai net labiau įsirašydavo į širdį nei tai, ką išgirsdavau pamoksluose. Taip po truputį vis daugiau pats pradėjau kurti šlovinimo komandas, arba visur prisijungdavau. Tuo pačiu ir giesmių kūrimas prasidėjo, nuo pačių paprasčiausių žodžių „Jėzau aš Tave myliu“. Nors ir dabar vedame šlovinimus, dar yra daug ko pasimokyti iš labiau patyrusių ir giesmes kuriančių žmonių. Taip atsirado ir kvietimas organizuoti stovyklą. Norėjosi pagilinti žinias, būti bendrystėje ir drauge šlovinti Dievą.

Tikėjimas Dievu ir malda - štai kas buvo mūsų draugystės pagrindas nuo pat pradžių.

Augustina: Kiek save prisimenu, nuo mažens man patiko giedoti giesmes, todėl atsidūriau bažnyčios vaikų chore. Pirmasis bandymas šlovinti buvo, kai su draugais dar mokykloje subūrėme grupę pavadinimu „Vėtra“. Pradžioje atlikome ir dainas, ir giesmes, grupės nariai greitai keitėsi, patys dar brendome ir augome kaip žmonės. Dvyliktoje klasėje, kai mane pakvietė prisijungti prie Kretingos Pranciškoniškojo jaunimo tarnybos ir Naujosios Sandoros bendruomenės organizuojamų „Malda gyvai“ šlovinimo ir užtarimo maldos vakarų, prasidėjo mano kita kelionė šlovinimo tarnystėje, tapau gydančio Dievo liudininkė.

Pradėjus studijuoti Vilniuje, grįžo ir šlovinimo grupė „Vėtra“ - šįkart susitikome jau kitokie, užaugę, bet vis dar su vaikišku troškimu priartėti prie dangiškojo Tėvo. Tapome maža bendruomenė, į kurią atėjo ir mano vyras Nidas.

Kuo ypatingos dirbtuvės, kurias rengiate – ką dalyviai iš jų gali tikėtis patirti ir įgyti?

Nidas: Praėjusiais metais dirbtuvėse dalyviams pavyko sukurti 6 giesmes. Kai kurios labiau užbaigtos, kai kurios mažiau. Bet buvo labai įdomi patirtis. Buvo įvairių žmonių, buvo giedančių ir grojančių jau ilgą laiką, buvo ir tokių kurie negieda ir negroja, bet nori būti bendrystėje ir padėti kurti giesmių tekstus.

Tad paskirstėme dalyvius į grupeles, kad visi galėtų prisidėti savais talentais. Vienam pačiam dažnai yra sunku sukurti giesmę, bet kai turi su kuo pasitarti, gauti pagalbos yra visai kitaip.

Šiais metais pas mus atvyks slovakų misionierius Rastislav Dluhy, humanitarinių mokslų daktarė, tarnystės „Giesmės Atpirkėjui" tekstų dalies koordinatorė Regina Sabonytė ir šlovinimo grupė „Vėtra“. Jie bus kūrybinių dirbtuvių lektoriai ir kūrybos procese padės su giesmių tekstais, muzika. Taip pat bus daromi giesmių įrašai, tai jei kam reikės pagalbos įrašinėjant, atsiras kas padeda. Tai bus bendrystės, maldos, giedojimo, paskaitų, liudijimų ir, jei oras leis, laužo ir šokių laiko.

Augustina: Iš savo patirties žinome, kaip sunku šiais didžiulio informacinio srauto ir skubėjimo laikais nurimti bei skirti laiko kūrybai. O kartais, nors to laiko yra, bet nepasitikėjimas savimi ir nevertumo jausmas kiša koją net pabandyti. Giesmės kūrimo dirbtuvėse, kurias rengiame Pakutuvėnuose, kūrybai suteikiame reikalingas sąlygas. Čia skirtingi žmonės gali sujungti savo talentus: galbūt vienam puikiai sekasi kurti melodiją, kitam giesmių tekstus, trečias valdo instrumentą.

Dirbtuvėse stengiamės išlaikyti teorinės ir praktinės dalies balansą: kviestinių lektorių paskaitos papildo praktinį kūrybos laiką, o ne jį užgožia - visgi žmonės atvažiuoja trumpam sustabdyti lekiantį laiką, nori ir maldai, ir poilsiui laiko skirti. Pastebėjome trūkumą tokio pobūdžio krikščioniškų renginių.

Kaip suderinate dviejų asmenų vaidmenis – vyro ir žmonos – vedant kartu šlovinimą, kūrybines dirbtuves?

Nidas: Man asmeniškai labai padeda Augustina. Ji padeda parinkti tinkamas giesmes, šlovinimo metu išlaikyti struktūrą ir aiškumą, kas po ko turėtų eiti. Ir, be abejo, jos balsas nuostabus. Man vienam giedoti visada sunku, o kai ji prisijungia, iškart atsiranda daugiau drąsos. Planuojant dirbtuves, aš dažnai sugalvoju idėjas, o Augustina sumąsto kaip reikia jas įgyvendinti. Tad vienas be kito niekaip negalėtume to padaryti.

Augustina: Aš, kadangi visada esu linkusi būti atsargesnė, sąmoningai turiu stengtis nenusodinti Nido ir jo idėjų, kurios kyla iš Šventosios Dvasios. Giesmės kūrimo dirbtuvės - vienas iš pavyzdžių. Pernai metais pirmąkart Nidui kilo mintis jas surengti. Kurį laiką nebuvau itin entuziastinga dėl šios idėjos, tačiau mačiau, kaip Nidui neduoda ramybės ši mintis. Galiausiai ir aš pajaučiau iš Viešpaties paraginimą palaikyti savo vyrą ir pasitikėti juo.

Taigi atsiliepėme į kvietimą ir pernai pirmąkart kartu surengėme Giesmės kūrimo dirbtuves, kurios pranoko visus lūkesčius - Viešpaties pažadinti autoriai sukūrė ir stovykloje įrašė šešias naujas giesmes. Tie mano pergyvenimai, kaip viskas turės įvykti, buvo visiškai nereikalingi, džiaugiuosi, kad galėjau padėti Nidui šią viziją įgyvendinti.

Kokius praktinius įrankius ar patarimus suteikiate dirbtuvėse norintiems pradėti šlovinimo tarnystę?

Nidas: Mes sukuriame erdvę kurioje galima atsiskleisti. Jei nori šlovinti Dievą, visada rasi, kuo gali pasitarnauti. Kaip ir sakiau, vienam galbūt ir sunku kurti giesmę, bet grupelėje viskas yra lengviau. Kaip ir aš vienas giedoti gal ir galiu, bet kartu su Augustina, man žymiai lengviau. O patarimai priklauso nuo kiekvienos grupelės situacijos. Vieniems geriau reikia pagalbos su muzika, kitiems su žodžiais, kitiems reikia išmokti panaudoti savo talentus grupelėje, o kitiems įsiklausyti į kitų narių patarimus.

Augustina: Pradėjus dalyvių grupelei giesmės kūrybos procesą, nepaliekame jų likimo valiai. Kadangi giesmei kurti reikia pakankamai visapusiškų žinių, stovykloje įvairiais klausimais bus galima konsultuotis su lektoriais ir palydėtojais.

GIESMĖS KŪRIMO DIRBTUVĖS rugpjūčio 21-24 d. Pakutuvėnuose

Apie renginį čia.

Registracija čia: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdZZpD8MJ7mmkMB4ijJUz4E0xdE-AJMbMZbiKKOCDGzRSOzBw/viewform?fbclid=IwY2xjawLuAaZleHRuA2FlbQIxMABicmlkETFNNHZIYmRDcm5zUlZTT1pxAR4-LsefSt53J8JNYfq7LNMhL9PLe2GcRbqmBE8rnSa4Q-ZoV_43f9dnExsTQQ_aem_7tblukXjbefdQ842Em1kpg

The post Augustina ir Nidas Danilevičiai: kartu melstis šlovinant Dievą giesmėmis appeared first on LAIKMETIS.

Kalbėdamas JAV radijo laidoje The Breakfast Club, Jerkinsas sakė: „Atvykau į Michaelo Jacksono laidotuves, o Sandra Crouch ir jo vokalo mokytojas Sethas Riggsas man pasakė: ‘Michaelas priėmė Kristų prieš dvi savaites, jis paprašė, kad su juo melstumės, sukalbėjo nusidėjėlio maldą.’“

Jacksonas užaugo religingoje šeimoje, kurioje pagrindinę įtaką darė jo motina Katherine. Nusivylusi tradicinėmis krikščionių konfesijomis, 1963 metais ji tapo Jehovos liudytoja. Ši religija darė didelę įtaką Jacksonų šeimai – Michaelas ir jo broliai bei seserys aktyviai dalyvavo Biblijos studijose ir vaikščiojo po namus skleisdami savo tikėjimą. Pasak jo sesers La Toyos, Michaelas netgi persirengdavo, kad liudydamas Los Andžele nebūtų atpažintas.

Vis dėlto 1980-aisiais jo santykiai su Jehovos liudytojais ėmė blogėti. Dėl vaizdo klipo Thriller antgamtiškos tematikos bendruomenės vadovai išreiškė susirūpinimą. 1987 metais Jacksonas oficialiai „atsiskyrė“ nuo organizacijos. Po to jo dvasiniai ieškojimai tapo asmeniškesni, mažiau susiję su konkrečia denominacija.

Vis dėlto dar 1976 metų interviu žurnalui Ebony Jacksonas sakė: „Vengiu žodžio ‘religija’... Aš tiesiog tikiu tuo, kas parašyta Biblijoje... Kiekvieną vakarą klaupiuosi, dėkoju Dievui ir prašau, kad mane vestų.“

Artimieji jį nuolat apibūdindavo kaip žmogų, kuris skaitė Bibliją, reguliariai meldėsi ir dažnai kalbėjo apie Dievą. Jis dažnai kartodavo, kad nori sekti Kristaus pavyzdžiu, ypač jo užuojauta vaikams. 1993 m. interviu su Oprah Winfrey jis sakė: „Stengiuosi mėgdžioti Jėzų – bet nesakau, kad esu Jėzus. Tiesiog noriu būti toks kaip Jis, nes Jis sakė: būkite kaip vaikai.“

Po kelerių metų jis Fox News žurnalistui Geraldui Riverai sakė: „Jėzus sakė: leiskite vaikams ateiti pas mane, būkite kaip vaikai... Mes su tokiais principais buvome auklėti ir iki šiol jų laikomės.“

2003 metų teismo proceso metu, kai Jacksonas buvo kaltinamas vaikų seksualiniu išnaudojimu (jis visada šiuos kaltinimus neigė), kaip pranešama, Michaelis kreipėsi į Jerkinsą prašydamas maldos. Jerkinsas pasakojo, kad Jacksonas jam paskambino tuo metu, kai jis buvo įrašų studijoje kartu su komiku Chrisu Tuckeriu ir savo tėvu – abu buvo pamaldūs krikščionys: „Jis pasakė: ‘Kur esi? Ar galiu atvažiuoti? Man tiesiog reikia maldos.’“

Paskutiniais gyvenimo mėnesiais Jacksoną namuose ir studijoje lankė gospelo muzikantai Andraé ir Sandra Crouch. Atstovas teigė, kad jie meldėsi kartu, kalbėjosi apie Šventosios Dvasios patepimą ir apie tai, kaip Jacksono muzika galėtų tapti dvasingesnė. Pasak liudijimų, Jacksonas teiravosi, kaip į savo kūrybą įnešti daugiau dvasinio turinio, o Crouchai jam kalbėjo apie Jėzų.

Vis dėlto ryškiausias liudijimas apie galimą Jacksono atsivertimą prieš mirtį yra Jerkinso, kuris teigė, kad Sandra Crouch ir Sethas Riggsas jam pasakojo apie kartu sukalbėtą nusidėjėlio maldą likus dviem savaitėms iki dainininko mirties. Šį pareiškimą komplikuoja ankstesnis Crouchų poros – Andraé ir Sandros – pareiškimas, kad žiniasklaidos pranešimai apie tai, jog jie lankė Jacksoną „kelios savaitės prieš jo mirtį, kad jis priimtų Kristų“, yra „neteisingi ir visiškai neatitinkantys tikrovės“.

Neaišku, ar šie prieštaringi pasakojimai apibūdina skirtingus įvykius ar yra laiko sumaišties rezultatas. Jerkinsas rėmėsi Sandros Crouch ir Seto Riggso liudijimu, o paneigimą pateikė abu Crouchai, tad įmanoma, kad kalbama apie kitą susitikimą, kuriame Andraé nedalyvavo. Taip pat tikėtina, kad Jerkinsas nuoširdžiai perdavė tai, ką buvo išgirdęs, net jei pirminiai įvykiai buvo nevisiškai tiksliai suprasti.

Vienas dalykas yra aiškus – Michaelas Jacksonas niekada viešai nepaskelbė apie savo religinių įsitikinimų pokytį paskutinėmis gyvenimo dienomis. Nors jo dvasiniai ieškojimai laikui bėgant gilėjo ir plėtėsi, ar jie peraugo į aiškų krikščionišką atsivertimą, lieka nežinoma.

Michaelas Jacksonas mirė 2009 m. birželio 25 d. nuo propofolio ir kitų receptinių vaistų perdozavimo. Jam buvo 50 metų.

The post Vėl iškilo klausimas ar Michaelas Jacksonas prieš mirtį atsivertė į krikščionybę appeared first on LAIKMETIS.

Tikėjimu alsuojantis hitas – pirmoje vietoje

Vienas ryškiausių šios bangos pavyzdžių – dainininko Alexo Warreno kūrinys „Ordinary“. Tai „melodinga, liaudiško skambesio baladė apie tikėjimą ir meilę“, kuri jau 20 savaičių išsilaiko „Billboard Hot 100“ sąraše, o praėjusią savaitę pasiekė pirmąją vietą. Tai – ne pavienis atvejis. Krikščionių atlikėjai Brandonas Lake’as ir Forrestas Frankas taip pat džiaugiasi sėkme: Lake’o „Hard Fought Hallelujah“ jau 19 savaičių laikosi tope, o Franko „Your Way’s Better“ – 10 savaičių.

Dar gegužę žurnalas Billboard paskelbė, kad „krikščioniška muzika rimtai sugrįžta“, pažymėdamas, jog tai pirmas kartas per 11 metų, kai du tikėjimu paremti kūriniai pateko į bendrąjį muzikos topą.

Kultūrinė priešprieša: nuo „brat summer“ iki „tradpop“

Ši tendencija kardinaliai prieštarauja 2024 m. vyravusiai popkultūros bangai, žinomai kaip „brat summer“, kurią palaikė tuometinė viceprezidentė Kamala Harris. Tuomet dominavo drąsios ir provokuojančios atlikėjos – Sabrina Carpenter, Chappell Roan ir Charli XCX. Tačiau šiandien vis dažniau atsigręžiama į paprastesnį, dvasinį ir tradicijas pabrėžiantį turinį.

Kantri žanras taip pat kyla

Kartu su krikščioniška muzika aukštumas pasiekia ir kantri žanro kūriniai. Morganas Wallenas, Thomas Rhettas, Jelly Rollas ir Shaboozey nuolat pasirodo tarp populiariausių dainų. Walleno albumas „I’m the Problem“ gegužę pasiekė srautinio klausymo rekordus. Net ir „American Idol“ šiemet neatsiliko nuo tendencijų – dalyviai atvirai kalbėjo apie savo tikėjimą, o Velykų proga surengtas trijų valandų specialusis laidos koncertas „Tikėjimo dainos“, kuriame skambėjo giesmės ir šlovinimo muzika.

Tradicinės vertybės tampa madingos

Kaip pastebi Semafor, popmuzikos krypties pokytis atspindi platesnį visuomenės posūkį į konservatyvesnes vertybes. Verslai vis dažniau traukiasi iš „Pride“ iniciatyvų ir atsisako DEI (įvairovės, lygybės ir įtraukties) programų. Tuo pat metu išpopuliarėjo ir „trad wife“ fenomenas internete – jaunos moterys, pabrėždamos ištikimybę šeimos, tikėjimo ir moteriškumo vertybėms, sąmoningai pasirenka tradicinį moters vaidmenį.

Apie tai liudija ir jaunosios kartos požiūris. Šių metų „Turning Point USA“ konferencijoje kelioms Fox News Digital kalbintoms Z kartos atstovėms buvo svarbu „ginti tradicines vertybes, grindžiamas tikėjimu ir moteriškumu“. Floridietė Grace sakė: „Laikytis vertybių, kurias perteikia Biblija, ir jas taikyti kiekvienoje gyvenimo srityje – tai padeda kurti pamatus sau ir savo šeimai, atspindint Dievo žinią.“

Kultūrinės krypties ženklas?

Klausytojų pasirinkimai ir muzikos industrijos reakcijos rodo, kad „tradpop“ ir krikščioniškos temos ne tik grįžta į madą, bet ir tampa atsvara liberaliai dominuojančiai popkultūrai. Ką tai reiškia ilguoju laikotarpiu – dar anksti spręsti, tačiau akivaizdu, jog tikėjimu grįsta kūryba šiandien rezonuoja su didžiąja dalimi Amerikos publikos.

The post Tradicinės vertybės grįžta į popmuziką: tikėjimo įkvėptos dainos šturmuoja topus appeared first on LAIKMETIS.

Viso pokalbio su grupės „Christ Team“ nariais Pauliumi Palioniu, Viktorija Palioniene ir Gintaru Eidukaičiu apie jų 15 metų veiklą ir naują albumą „Išaukštintas“ kviečiame pasiklausyti XFM YouTube platformoje.

Pašnekovus kalbina Kotryna Mauliūtė.

The post „Christ Team“ apie 15 metų veiklą ir naują albumą „Išaukštintas“ appeared first on LAIKMETIS.

Tačiau kokios yra balsavimo tendencijos laikui bėgant ir kokie išoriniai veiksniai padeda jas paaiškinti?

Prieš šeštadienio finalą Bazelyje naujienų agentūra AFP išanalizavo visus balus, kurie nuo 1957-ųjų buvo paskirstyti tarp maždaug 2,3 tūkst. galimų porų – balsuojančios ir balsus gaunančios šalies.

Išryškėjo modeliai, rodantys įvairius veiksnius – nuo geopolitikos ir kultūrinių sąsajų iki elementarios simpatijos geroms dainoms.

Geri kaimynai

Įvairūs konkurse dalyvaujantys Europos regioniniai blokai – Šiaurės šalių, buvusios Jugoslavijos, buvusios SSRS, Baltijos šalių – rodo vidinį solidarumą ir didžiąją dalį savo balų pasiskirsto tarpusavyje.

Norvegija, Suomija, Danija ir Islandija Švedijai suteikė daugiau nei penktadalį visų taškų, kuriuos ji gavo nuo 1958-ųjų, kai pirmą kartą dalyvavo konkurse.

Tačiau nors blokai rodo aiškius dėsningumus, skirtumai rodo, kad veikia ir kiti veiksniai.

Pavyzdžiui, Balkanuose išlieka politinės įtampos, „tačiau atrodo, kad kultūriniai ryšiai nugali politinius nesutarimus“, AFP sakė 2019-aisiais išleistos knygos „Postwar Europe and the Eurovision Song Contest“ autorius Deanas Vuleticas (Dinas Vuletikas).

„Sakyčiau, kad taip yra todėl, kad šios šalys turi bendrą muzikos industriją“, – teigė jis.

Kita vertus, kai kurios šalys išsiskiria labai mažu apsikeistų balų skaičiumi.

Azerbaidžanas ir Armėnija, dėl Kalnų Karabacho kariavusios du karus, yra apsikeitusios tik vienu tašku – jį 2009-aisiais savo kaimynei padovanojo Armėnija.

Tuo tarpu Azerbaidžane balsavimo metu už Armėniją buvo užregistruoti 43 balsai. Žiniasklaida tada pranešė, kad visus šiuos balsavusiuosius apklausė policija.

Vienas žiūrovas, kuris buvo apkaltintas balsavęs už Armėniją, aiškino, kad pareigūnai jį apkaltino nepatriotiškumu ir potencialia grėsme Azerbaidžano saugumui.

Ištikimiausi draugai

Balsavimo modeliai taip pat rodo, kad yra aiškios šalių poros, kurios viena už kitą balsuoja daugiau nei vidutiniškai.

Ryškus pavyzdys – Kipras ir Graikija, kurios nuo 1981-ųjų viena kitai skyrė nuo daugiau kaip aštuonių balų (kai maksimalus balų skaičius buvo 12, iki 2015-ųjų) iki daugiau kaip 18 balų (kai maksimalus skaičius – 24, nuo 2016-ųjų) virš vidurkio.

Šiais metais nedalyvaujančios Rumunija ir Moldova yra dar viena pora šalių, kurios nuo 2005-ųjų viena kitai skyrė nuo daugiau nei devynių iki daugiau nei 12 balų virš vidurkio.

Šias tendencijas padeda paaiškinti ne tik kaimyninių šalių geografinė padėtis, kalba, bet ir atlikėjų atpažįstamumas.

„Jie labai susimaišo, – AFP sakė Nicholas Charronas (Nikolas Čaronas) iš Geteborgo universiteto. – Bendradarbiavimas tarp šalių yra labai glaudus, kalbant apie dainų rašymą, choreografiją, šiose šalyse dirbančius profesionalus.“

Meilė be atsako

Kita vertus, yra ir vienakrypčio balsavimo pavyzdžių, kai šalis skiria daugiau nei vidutiniškai taškų kitai šaliai, kuri neatsako tuo pačiu.

Tarp tokių atvejų yra Prancūzija, kuri Izraeliui skyrė daugiau balų nei bet kuri kita šalis.

Ji taip pat daug ir be tolygaus atsako balsuoja už Portugaliją, kalbant tik apie televizijos žiūrovus – Prancūzijos skiriamų balų vidurkis laviravo tarp trijų iki devynių.

Nuo 1997-ųjų „Eurovizijoje“ kiekvienoje šalyje balsuoja ir komisija, ir žiūrovai.

Nuo tada iki 2012-ųjų Vokietija pastebimai gausiai balsavo už Turkiją – vidutiniškai 10 balų, kai anksčiau skirdavo apie 1,4 balo, o turkai tokio draugiškumo nerodė.

Tai galima paaiškinti darbo teisės aktais ir demografine padėtimi. 1961-aisiais ir vėliau pagal susitarimą dėl kviestinių darbuotojų į Vokietiją dirbti atvyko apie kiek mažiau nei milijonas turkų ir ilgainiui susiformavo didelė diaspora.

Panaši situacija ir su Albanijai bei kitoms Balkanų šalims atitenkančiais balais iš jų migrantų turtingesnėse Vakarų Europos šalyse.

Vienpusiškiems Prancūzijos balsavimams, atrodo, taip pat turėjo įtakos diasporos balsai, kai tik žiūrovai galėjo pareikšti savo nuomonę balsuojant.

ryškūs politiniai įvykiai taip pat gali turėti įtakos balsavimui.

„Spėju, kad Prancūzijoje gyvena daug portugalų, kurie balsuoja už savo šalį, ir beveik nėra prancūzų, kuriems rūpėtų Portugalija arba kurie už ją balsuotų“, – sakė N. Charronas.

Kalbant apie Prancūzijos Izraeliui skiriamus taškus, „tai tikrai paaiškinama, nes Prancūzijoje gyvena didžiausia žydų bendruomenė Europoje“, teigė elitinio Paryžiaus politinių studijų instituto („Sciences Po“) politologas Florent'as Parmentier (Floranas Parmentjė).

Diaspora aktuali ir Lietuvai: lietuviams neproporcingai aukštus balus skiria Airija, Jungtinė Karalystė (JK) ir Norvegija, o be Baltijos šalių, už Lietuvą dėl politinių priežasčių aktyviai balsuoja ir Sakartvelas su Ukraina.

Nepastovusis balsavimas

Pavieniais metais ryškūs politiniai įvykiai taip pat gali turėti įtakos balsavimui.

Pavyzdžiui, 2022-aisiais, kai Rusija surengė plataus masto invaziją į Ukrainą, smarkiai padaugėjo balsų už ukrainiečių atstovus, kurie laimėjo konkursą.

Jų pergalę lėmė žiūrovų balsai.

28 iš 39 šalių žiūrovai skyrė Ukrainai maksimalų balų skaičių, o tai padarė tik penkios komisijos. Ukraina surinko rekordiškai daug – 439 žiūrovų taškus – iš 468 galimų.

Tokio masto pergalė gali būti nenuspėjamų veiksnių poveikio pavyzdys, AFP sakė Faridas Toubalis (Faridas Tubalis) iš Paryžiaus Dofinės universiteto.

„Diktatoriaus ar nacionalisto atėjimas į valdžią keičia dinamiką (tos šalies) partnerių „Eurovizijoje“ atžvilgiu“, – teigė jis.

Be to, po islamistų grupuotės „Hamas“ išpuolio 2023-iaisiais, už Izraelį balsuoja istoriškai daug žmonių iš visos Europos, taip pat ir iš kitų pasaulio šalių per atskirą „Rest of the World“ balsą, todėl vėl tikimasi aukštos Izraelio vietos žiūrovų balsavime ir pusfinalyje, ir finale.

Įprastai komisijos į politiką žiūri mažiau, nors balsavimas už kaimynus ir draugus mažesniu mastu išlieka.

Komisijų balsavimas dažnai ryškiai skiriasi nuo žiūrovų: pavyzdžiui, Latvijos komisija 2024-aisiais finale Lietuvai neskyrė nė vieno balo, o žiūrovai atidavė aštuonis, tas pats pasakytina ir apie JK.

The post „Eurovizijos“ dainų konkurso balsavimas: nuo geopolitikos iki kultūrinių ryšių appeared first on LAIKMETIS.

Koncertavo choras VERITAS, meno vadovė ir dirigentė Vita Liaudanskaitė Vaitkevičienė; solistas, choro vokalo pedagogas Mindaugas Zimkus; violončelininkė Ieva Šiaulienė.

Koncerte dalyvavo ir giesmių autorius, brolis Gabrielius J. Juškevičius OP, sugrįžęs trumpam į Lietuvą iš studijų Prancūzijoje.

Tarp giesmių, muziką palydinčius mąstymus skaitė Vilniaus dominikonų vienuolyno prioras, Brolis Jokūbas Marija Goštautas, koncertą vedė seminaristas, veritietis Lukas Kuleš.

Didžioji dalis to vakaro kūrinių klausytojams suskambo pirmą kartą, o taip pat programoje buvo keletas jau girdėtų jaunojo kompozitoriaus giesmių. Gausus susirinkusių į koncertą klausytojų būrys išgirdo giesmes solistams, mišriam ir vyrų chorams.

Po koncerto, choro VERITAS meno vadovė ir dirigentė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė dalinasi mintimis: „Visi koncertai veritiečiams yra labai svarbūs ir laukiami, bet šios programos ruošimo laikas mums buvo ypač jautrus – juk būtent brolio dominikono Gabrieliaus kūryba 2023 m. vasarą įkvėpė mus atnaujinti choro VERITAS veiklą.

Taigi, mūsų choristai labai stengėsi, kad ši muzika suskambėtų kuo artimiau paties autoriaus užmanymams. Kompozitorius ir pats yra labai geras muzikantas: nuostabiai gieda, vargonuoja ir improvizuoja, išmano liturginei muzikai keliamus reikalavimus – daug domisi šiose srityse ir siekia tobulėti.

Labai džiaugiuosi ir tikiu, kad liturginės muzikos sritis Lietuvoje greitai praturtės gaivia, originalia br. Gabrieliaus Juškevičiaus kūryba. Joje esantys gilūs tekstai padės žmonėms geriau susikaupti maldai, o norintys kartu giedoti nesunkiai galės jungtis į pagavias melodijas.

Labai gerai, kad choristams šiuose kūriniuose irgi yra ką nuveikti muzikine prasme – ši, lietuviškas šaknis ir prancūzišką harmoninį, ritminį polėkį turinti muzika pakvietė mus stipriai padirbėti repeticijose, kol paruošėme programą. Veritiečiai yra apdovanoti šio kompozitoriaus kūrinių premjerų galimybe – labai tai vertiname ir tikimės prisidėti prie šių giesmių sklaidos ir ateityje.“

The post Kauno Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje įvyko br. dominikono Gabrieliaus Juškevičiaus kūrybos vakaras appeared first on LAIKMETIS.

Trijų minučių trukmės vaizdo žinutėje Pranciškus priminė, kad nuo karų ir konfliktų ypač kenčia vaikai: „Galvoju apie daugybę vaikų, kurie negali dainuoti. (...) Jie verkia ir kenčia nuo karų, konfliktų, nuo daugybės neteisybės pasaulyje. Niekada nepamirškime, kad karas visada yra pralaimėjimas“, – kalbėjo popiežius.

Pasak jo, muzika yra kalba, kurią supranta visos tautos, kuri pasiekia žmonių širdis ir skatina harmoniją.

Iškart po jo popiežiaus sveikinimo festivalio scenoje pasirodė dvi dainininkės, izraelietė ir palestinietė, kurios kartu atliko kultinę Johno Lennono dainą „Imagine“.

Popiežiaus žinią „Teatro Ariston“, kuriame iki šeštadienio kiekvieną vakarą vyksta 75-asis San Remo muzikos festivalis, žiūrovai pasitiko atsistoję ir audringomis ovacijomis.

San Remo festivalis yra žinomiausias itališkų dainų renginys.

Pontifikas nėra svetimas Italijos televizijai, nes dar praėjusį mėnesį kelis kartus dalyvavo populiarioje pokalbių laidoje „Che Tempo Che Fa“.

The post Pranciškus tapo pirmuoju popiežiumi pasveikinusiu San Remo dainų festivalį appeared first on LAIKMETIS.