Ji teigė, kad sėdėdama šventovės soste norėjo pareikšti protestą prieš karą, taip pat "išaukštinti Mergelės Marijos asmenį", suteikdama "populiariausiai Biblijos figūrai po Jėzaus Kristaus" feministinį atspalvį.

Sėdėjimas šventovės soste taip pat atspindėjo, kad ateityje moterų padėtis Katalikų Bažnyčioje turėtų keistis, sakė ji. "Štai kodėl Marija jaučiasi geriau, kai aš ten sėdžiu", - sako Filacanavo.

Ji mano, kad "pati Marija patyrė visas šias kančias - karą, tremtį, vaiko netektį. Tad mano, kaip pasipriešinimo moters, darbo dalis yra parodyti, kad ji gina visas moteris, kurios priešinasi patriarchalinėms galios struktūroms ir griežtai bei sąmoningai pasisako prieš vyrų smurtą".

Bettina Filacanavo apsigaubė mėlyna paklode ir nuo 17 iki 20 val. tyliai sėdėjo bažnyčios soste, o "lankytojai vaikščiojo po koplyčią arba stebėjo performansą iš suolų".

"Šiuo simboliniu performansu nenoriu provokuoti, bet nuveikti pozityvų darbą", - sakė 50-metė menininkė.

Pažymėtina, kad Bettina Filacanavo jau 15 metų dirba Šveicarijos evangelikų reformatų bažnyčios humanitarinėje organizacijoje, tačiau savo "performansui" pasirinko katalikų bažnyčią.

The post Šveicarijoje menininkė tris valandas sėdėjo soste bažnyčios altoriuje appeared first on LAIKMETIS.

Skaitytojų mėgstamiausios tapo šios knygos:

prozos kategorijoje – Manto Adomėno „Moneta & labirintas“ (leidykla „Baltos lankos“);

poezijos kategorijoje – Vytauto Kazielos „Neatsimerk, Viešpatie“ (leidykla „Kauko laiptai“);

negrožinių knygų kategorijoje – „Mūsų Irena: atsiminimai apie Ireną Veisaitę“, sudarytoja Reda Pabarčienė (išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas);

knygų vaikams kategorijoje – Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki „Mergaitė su šautuvu“ (leidykla „Misteris Pinkmanas“);

knygų paaugliams kategorijoje – Viktorijos Butautis „Kanarų paslaptis“ (leidykla „Vaga“).

Akcijoje varžėsi specialiai sudarytų ekspertų komisijų atrinktos per 2023 m. išleistos knygos – iš viso buvo nominuotos 25 knygos penkiose kategorijose. Skaitytojai už jas balsuoti galėjo du mėnesius – nuo pretendentų į apdovanojimus paskelbimo Vilniaus knygų mugėje.

Laureatų paskelbimo ceremonijoje įteiktas ir LRT KLASIKOS įsteigtas specialus radijo teatro apdovanojimas. Šįkart jis atiteko Danutei Kalinauskaitei už knygą „Baltieji prieš juoduosius“ (leidykla „Tyto alba“). Knygos autoriui bus suteikta išskirtinė galimybė – kartu su radijo teatro profesionalais pastatyti radijo spektaklį knygos motyvais.

Kultūros ministerija knygų laureačių autoriams skyrė pinigines premijas, o autorinių antspaudų studija „Ekslibris.lt“ dovanojo vardinius antspaudus. Jų autorė – grafikė Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė.

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ tikslas – skatinti Lietuvos rašytojus kurti kokybišką, šiuolaikišką literatūrą įvairaus amžiaus žmonėms, skatinti įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių gyventojus skaityti, užtikrinti meniškai vertingos literatūros prieinamumą.

Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005-ųjų ir yra Skaitymo skatinimo programos dalis. Akciją rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

The post Paskelbtos 2023-iųjų Metų knygos appeared first on LAIKMETIS.

74-erių M. Streep yra itin gerbiama Holivudo aktorė, pelniusi 21 „Oskaro“ nominaciją ir tris statulėles.

Jos karjeroje – visa šiuolaikinės klasikos gama, nuo tokių dramų kaip „Elnių medžiotojas“ (The Deer Hunter), „Mano Afrika“ (Out of Africa) ir „Kramer prieš Kramerį“ (Kramer vs. Kramer) iki tokių filmų kaip „Ir velnias dėvi Prada“ (The Devil Wears Prada) bei „Mamma Mia!“.

„Man be galo didelė garbė sulaukti žinios apie šį prestižinį apdovanojimą. Laimėti prizą Kanuose tarptautinei menininkų bendruomenei visada reiškė aukščiausią kino meno pasiekimą“, – sakoma aktorės pareiškime.

„Stovėti anksčiau apdovanotųjų šešėlyje verčia jaustis nuolankiai ir jaudina“, – pabrėžė ji.

M. Streep prisijungs prie daugybės Holivudo veteranų, dalyvausiančių šių metų festivalyje Prancūzijoje, įskaitant „Žvaigždžių karų“ (Star Wars) kūrėją George'ą Lucasą (Džordžą Lukasą), kuriam uždarymo ceremonijoje taip pat bus įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus.

„Kadangi Meryl Streep kine dirba beveik 50 metų ir įkūnijo nesuskaičiuojamą daugybę šedevrų, ji yra mūsų bendros vaizduotės, mūsų bendros meilės kinui dalis“, – sakoma festivalio organizatorių pranešime.

Garbės „Auksine palmės šakele“ taip pat bus apdovanota legendinė japonų animacijos studija „Studio Ghibli“ – pirmą kartą ji bus įteikta grupei, o ne vienam asmeniui.

77-asis festivalis, laikomas prestižiškiausiu kino industrijoje, Prancūzijos Žydrajame krante vyks gegužės 14–25 dienomis.

Šių metų žiuri vadovauja filmo „Barbė“ (Barbie) režisierė Greta Gerwig (Greta Gervig).

The post Kanų kino festivalio atidarymo ceremonijoje bus apdovanota aktorė Meryl Streep appeared first on LAIKMETIS.

Pasak skaitmeninių teisių centro NOYB, kurio pavadinimas yra angliško posakio „None of your business“ (liet. – „Ne tavo reikalas“) akronimas, neįmanoma užtikrinti, kad programa pateiktų tikslią informaciją.

„ChatGPT nuolat klysta ir net „OpenAI“ negali to sustabdyti, sakoma šios ne pelno organziacijos pareiškime.

„OpenAI“ atvirai pripažino negalinti ištaisyti netikslios informacijos, pateiktos generatyvinio dirbtinio intelekto įrankio, ir nepaaiškino, iš kur gaunami duomenys bei kokią asmeninę informaciją saugo „ChatGPT“, priduriama pareiškime. 

NOYB teigė, kad su asmenine informacija susijusios klaidos yra nepriimtinos, nes Europos Sąjungos teisėje nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tikslūs.

NOYB teigė, kad su asmenine informacija susijusios klaidos yra nepriimtinos, nes Europos Sąjungos teisėje nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tikslūs.

„Jei sistema negali pateikti tikslių ir skaidrių rezultatų, ji negali būti naudojama duomenims apie asmenis generuoti“, – sakė NOYB duomenų apsaugos teisininkė Maartje de Graaf (Martjė de Graf).

„Technologija turi atitikti teisinius reikalavimus, o ne atvirkščiai“, – pridūrė ji. 

„ChatGPT“ „pakartotinai pateikė neteisingą informaciją“ apie NOYB įkūrėjo Maxo Schremso (Makso Šremso) gimimo datą, „užuot pranešusi naudotojams, kad neturi reikiamų duomenų“, nurodė skaitmeninių teisių centras. 

„OpenAI“ atmetė M. Schremso prašymą ištaisyti arba ištrinti duomenis, nors jie buvo neteisingi, sakydama, kad tai neįmanoma, pridūrė NOYB.

Be to, „OpenAI“ „tinkamai neatsakė“ į jo prašymą susipažinti su jo asmens duomenimis, taip pažeisdama ES teisę, pabrėžė NOYB, pridurdamas, kad „OpenAI“, „panašu, net nebando apsimesti, kad laikosi reikalavimų“.

NOYB, kuri nuo įsikūrimo 2018 metais aršiai kritikuoja technologijų milžines, teigė, kad prašo Austrijos duomenų apsaugos institucijos atlikti tyrimą ir nubausti „OpenAI“, kad ji atitiktų ES teisę.

 „ChatGPT“ paleidimas 2022 metų lapkritį technologijų pasaulyje sukėlė sensaciją, pastebėjus, kad šis dirbtinio intelekto įrankis sugebėjo vos per kelias sekundes parengti disertacijas, eilėraščius ar vertimus.

Tačiau kai kuriose šalyse dėl kritikos šiai technologijai imtasi teisinių veiksmų.

Italija 2023 metų kovą laikinai užblokavo pokalbių robotą. Prancūzijos reguliavimo institucija pradėjo tyrimą po kelių skundų.

Be to, siekiant pagerinti koordinavimą, buvo įsteigta Europos darbo grupė, nors NOYB ir toliau skeptiškai vertina pareigūnų pastangas reguliuoti dirbtinį intelektą.

The post Vienos skaitmeninių teisių centras: „ChatGPT“ nuolat klysta appeared first on LAIKMETIS.

Balandžio 15 d. jaunas musulmonas peiliu užpuolė Kristaus Gerojo Ganytojo bažnyčios vyskupą Veiklio priemiestyje. Užpuolimo vaizdo įrašas buvo transliuojamas internete, o tai išprovokavo riaušes. Parapijiečiai reikalavo, kad nusikaltėlis būtų jiems išduotas.

Australijos e. saugumo komisaras pareikalavo pašalinti vaizdo įrašą iš visų socialinių tinklų. X pakluso įsakymui, tačiau šis sprendimas galiojo tik Australijos vartotojams.

Australijos valdžios institucijos manė, kad tai leis vietiniams gyventojams apeiti apribojimus, ir kreipėsi į teismą. Teismas nurodė „X“ skirti pusės milijono dolerių baudą per dieną, jei vaizdo įrašas nebus pašalintas.

Tačiau Muskas baiminasi, kad precedentas su Australija atvers kelią turinio cenzūrai kitose šalyse, ir mano, kad vaizdo įrašo uždraudimas pažeidžia žodžio laisvę. Jis sakė, kad „X“ pašalins įrašus, kuriuose giriamas teroristinis išpuolis, tačiau pats vaizdo įrašas turėtų likti prieinamas.

Savo ruožtu Australijos ministras pirmininkas Anthony's Albanese'as (Entonis Albanezė) pavadino Muską „arogantišku milijardieriumi, kuris mano, kad yra aukščiau įstatymo“. Valdžios institucijos įsitikinusios, kad vaizdo įrašo rodymas gali išprovokuoti naujus išpuolius, ir nesutinka, kad draudimas rodyti vaizdo įrašą pažeidžia žodžio laisvę.

Vis dėlto minėta filmuota medžiaga užblokuota tik iš dalies. Tiesą sakant, jų nepašalino net Australijos naudotojai. Pavyzdžiui, vaizdo įrašą vis dar galima rasti Australijos žydų asociacijos (AJA) paskyroje. Ten teigiama, kad publikacija yra svarbi bendruomenės saugumui.

„Politikai nepakankamai rimtai žiūri į ekstremizmo riziką. Tuo tarpu viena iš tikslaus parodymo, kas įvyko, privalumų yra visuomenės prabudimas. Politikai dažnai nepradeda veikti be visuomenės spaudimo, todėl reikia suvokti riziką", - CNN sakė AJA prezidentas Davidas Adleris.

The post Socialinio tinklo „X“ savininkas E. Muskas atsisakė pašalinti vaizdo įrašą su išpuoliu prieš vyskupą Sidnėjuje appeared first on LAIKMETIS.

„Siekiame, kad Klaipėdos kultūrą reprezentuojantis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taptų šalies kultūros vartais į pasaulį“, – atidaryme kalbėjo teatro vadovė Laima Vilimienė.

Renginyje dalyvavo kultūros ministras Simonas Kairys, Klaipėdos miesto metas Arvydas Vaitkus, svečiai iš kitų Lietuvos teatrų, koncertinių organizacijų, kultūros įstaigų, atvyko ir svečiai iš kitų Europos teatrų.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras atveriamas po daugiau kaip penkerius metus trukusios rekonstrukcijos, kurios metu viena pastato dalių buvo nugriauta ir iškilo naujas statinys. Rekonstruota ir likusi senoji pastato dalis.

Anot teatro vadovybės, planuota, kad rekonstrukcija atsieis apie 23-24 mln. eurų, tačiau dėl infliacijos, Rusijos karo Ukrainoje, COVID pandemijos, kilusių logistinių iššūkių ji atsiėjo dvigubai daugiau – 49,4 mln. eurų. 

Teatro plotas išaugo dvigubai ir siekia apie 9 tūkst. kv. metrų. Anksčiau vienintelė teatro salė talpino apie 500 žiūrovų, dabar didžiojoje salėje grojant orkestrui tilps apie 670 svečių, o mažesnėje – apie 160. 

Norintiems apsilankyti teatre, jau numatyti renginiai nuo balandžio pabaigos. Nors iki šiol planuota pastatyti požeminę automobilių statymo aikštelę po Atgimimo aikšte, jos nesant, automobilius žiūrovai gali statyti Danės gatvėje, kurioje eismas performuotas į vienos krypties, o mašinų statymas numatytas įstrižai. 

Dabartinis muzikinio teatro pastatas iškilo sovietmečiu, pirminė jo paskirtis buvo Klaipėdos kultūros rūmai. Rūmus 1956–1959 metais suprojektavo kaunietis architektas Algimantas Mikėnas.

The post Klaipėdoje po daugiau kaip penkerius metus trukusios rekonstrukcijos iškilmingai atsidarė muzikinis teatras appeared first on LAIKMETIS.

Skelbiama, kad JAV „TikTok“ turi 170 mln. naudotojų.

„TikTok“ priklauso Kinijos bendrovei „ByteDance“. Daugybė JAV politikų kaltino ją naudojant „TikTok“ kaip Pekino propagandos priemonę, tačiau bendrovė tai įnirtingai neigia.

The post Nuspręsta - jei nepasikeis „TikTok“ savininkas, platforma bus uždrausta JAV appeared first on LAIKMETIS.

Pasaulio publikai bus pristatyta menininkų Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos dueto „Pakui Hardware“ ir tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) paroda „Uždegimas“.

„Pasaulyje garsaus šiuolaikinių menininkų dueto „Pakui Hardware“ vizionieriškas žvilgsnis provokuojamai sminga į opias žmonijos problemas – pandeminiuose, socialiniuose, ekonominiuose uždegimuose besikankinančius mūsų ir planetos kūnus“, – sakė Dailės muziejaus generalinis direktorius ir Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisaras Arūnas Gelūnas. 

„Uždegimas“ pernai rudenį pristatytas Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Po nacionalinės premjeros instaliacija iškeliavo į Veneciją.

N. Černiauskaitės ir U. Gelgudos kūrinys papildytas M. T. Rožanskaitės tapybos kūriniais ir specialiai pritaikytas Sant’Antonino bažnyčios erdvei, kur įkurtas Lietuvos paviljonas.

Anot pranešimo, VII amžiuje Badoerų šeimos pastatyta, XII ir XVII amžiais rekonstruota bažnyčia šiuo metu restauruojama ir labai retai priima pasaulietines veiklas.

M. T. Rožanskaitės tapybą ir „Pakui Hardware“ skulptūrinę instaliaciją jungia medicinos ir sveikatos, gamtos, kosmoso temos bei pramoninio peizažo motyvai. Jis supina skirtingų kartų menines praktikas ir patirtis, tyrinėja šiandienos ekonominių ir socialinių priežasčių sukeltus (post)žmogiškų, socialinių ir planetos kūnų uždegimus. 

„Pakui Hardware“ stiklo ir aliuminio skulptūros primena išdidintas nervų sistemas su pulsuojančiais uždegimo taškais. Gyvasties jiems suteikia paviršius skenuojantis spindulys, atkartojantis  medicinines procedūras.

T. M. Rožanskaitės tapybos kūriniai išskleidžia neįvardytų ligų, sterilių operacinių, medicinos kabinetų, mechaninių objektų ir kosminio kūno lėtinio uždegimo spinduliuojamą įtampą.  

Venecijos šiuolaikinio meno bienalė rengiama kas dvejus metus nuo 1895 metų. Tai prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. Šių metų bienalės parodos tema – „Užsieniečiai visur“.

The post Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas appeared first on LAIKMETIS.

Pirmiausia siekta prisiminti brangų brolį Kristuje, buvusį bendražygį Gintautą ir jo įvairiapusišką kūrybą. Taip pat siekta su jo kūryba supažindinti jaunąją kartą, žmones, kurie neprisimena legendinio kompozitoriaus ir neatpažįsta jo kaip gerai žinomų muzikos kūrinių autoriaus, ar yra girdėję tik vieną ar dvi jo kompozicijas.

Koncerte skambėjo pačių įvairiausių žanrų kūriniai: džiazas (kompozicijos iš G. Abariaus trio programos „Gyvybės medis“), populiarios dainos („Aitvarai“), tautos atgimimo himnai („Šaukiu aš tautą“, „Dieve, laimink Lietuvą“), giesmės („Kalbėk man, Dieve“, „Aleliuja“ ir kitos). Programą praturtino naujos G. Abariaus kūrinių aranžuotės bei improvizacijos, šokio kompozicijos.

Visą šią puokštę kūrinių atliko buvę Ginto bendražygiai ir bičiuliai (Arvydas Jofė, Egidijus Buožis, Judita Leitaitė) bei jaunosios kartos populiarūs atlikėjai (Gabrielė Vilkickytė, Džiugas Širvys, Karolina Mint, Kristina Žaldokaitė ir kiti), choras „Jauna muzika“ (vad. Vaclovas Augustinas) bei modernaus šokio teatro „Judesio erdvė“ atlikėjos Laura Geraščenko ir Elinga Serapinaitė.

Programą apjungė režisieriaus Aleksandro Špilevojaus atrinkti ir priderinti Gintauto Abariaus tekstai (įkalbėti aktoriaus Mindaugo Ancevičiaus), sukūrę įspūdį, tarsi pats koncerto herojus veda žiūrovus per savo gyvenimą. O šviesų dailininko Renaldo Bartulio darbas dar labiau sustiprino įspūdį, kuriamą nuostabios ir įvairios Gintauto muzikos. Koncerto žiūrovai skirstėsi pakylėti ir dėkingi, kad Dievas tęsia savo darbą per mus jau palikusį brolį, kad jo muzika mus  veda „prie Tėvo sosto, tarsi į laukiančius namus“.

Renginio įgyvendinimą parėmė Vilniaus miesto savivaldybė, Asociacija LATGA, Vilniaus evangelinė bažnyčia, daug privačių rėmėjų. Informacinis koncerto partneris – LRT plius.

Organizatoriai dėkoja visiems prisidėjusiems!

The post Vilniuje įvyko Gintauto Abariaus kūrybos koncertas appeared first on LAIKMETIS.

"Šiuo gyvenimo laikotarpiu mane traukia sudėtingi scenarijai, - portalui "Deadline" sakė 86-erių metų Hopkinsas. - Be to, šio pastatymo detalumo lygis - nepaprastos dekoracijos, rekvizitas ir kostiumai - verčia mane didžiuotis, kad galiu būti jo dalimi."

Filme "Marija" pasakojama apie merginą Mariją, kuri yra atstumiama dėl to, kad pagimdė nesantuokinį vaiką. Po sūnaus Jėzaus gimimo Juozapas, Marija ir Jėzus pabėga į Egiptą, kad išvengtų karaliaus Erodo grasinimų.

Timothy Michael Hayes parašė filmo "Marija" scenarijų. Siekdamas suprasti ir laikytis originalaus biblinio pasakojimo, Hayesas konsultavosi su "kunigais, vyskupais, baptistų pastoriais, rabinais, mormonais ir musulmonais, taip pat su biblistais ir teologais."

Filmas ką tik baigtas statyti Maroke, o premjeros data dar nenurodyta. "Mariją" režisavo D. J. Caruso, žinomas iš filmų "Atperkančioji meilė", "XXX: Ksandro Keidžo sugrįžimas", "Sakalo akis".

Režisierius D. J. Caruso pažymėjo: "Noriu pateikti pasauliui tikrosios Marijos paveikslą. Jos istorijos pradžia mažai žinoma, tačiau ji labai verta būti papasakota. Vaizduodami ją nuo gimimo iki vaikystės, pristatydami ją žmogumi, kuris turi baimių ir nuogąstavimų, pagerbsime viską, kas jos kelionėje įkvepia ir skaudina širdį."

The post Holivudo legenda Anthony Hopkinsas įkūnys karalių Erodą naujame filme apie M. Mariją appeared first on LAIKMETIS.