Tariamas interviu ir paslapčių pažeidimas

Skandalas kilo po gegužės 9 d. telefonu duoto interviu libaniečių Charity Radio TV radijui, kuriame, kaip teigiama, Sako aprašė balsavimo eigą konklavoje, per kurią buvo išrinktas popiežius Leonas XIV. Pasak įrašo, jis atskleidė, jog vienas iš kardinolų per klaidą į balsavimo urną įmetė dvi korteles, dėl ko suskaičiuoti balsai viršijo dalyvavusių rinkėjų skaičių.

Nors, kaip sakoma įraše, ši klaida neturėjo įtakos galutiniam rezultatui, viešas tokios informacijos paskelbimas buvo plačiai kritikuotas – tiek katalikų, tiek nekrikščioniškų Irako visuomenės sluoksnių. Kadangi tai buvo pirmasis kartas per šimtmečius, kai Irako atstovas dalyvavo popiežiaus rinkimuose, daugelis šią situaciją suvokė kaip gėdingą Chaldėjų Bažnyčiai.

Kardinolo atsakas: neigimas ir kaltinimai dezinformacija

Kardinolas Sako tvirtina jokio interviu nedavęs. Gegužės 11 d. jis paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame neigia paskelbtą informaciją ir teigia, kad nuo gegužės 9 d. nebuvo davęs nei rašytinių, nei vaizdo interviu. Pasak jo, vienintelė konklavą aptarianti publikacija – tai straipsnis, paskelbtas oficialiame patriarchato puslapyje, kuriame aprašyta jo teigiama patirtis.

Savo pareiškimuose Sako aiškiai apkaltino Irano remiamą Babylon Brigade sukarintą grupuotę, susijusią su prieštaringai vertinamu Irako politiku Rayan al-Kildani, sąmoningai skleidžiant dezinformaciją, siekiant apšmeižti jį ir sukelti nepasitikėjimą.

Ilgalaikis konfliktas su politine įtaka

Sako konfliktas su al-Kildani siekia bent 2017 metus, kai kardinolas aiškiai pareiškė, kad šis politikas „nėra krikščionių atstovas“ ir siekia sukelti religinę nesantaiką. 2023 m. al-Kildani viešai apkaltino Sako neveiklumu per Islamo valstybės terorą ir siekiu pasinaudoti Bažnyčia politiniams tikslams.

Po šių įvykių prezidentas Abdulas Latifas Rashidas panaikino Sako oficialų pripažinimą kaip Chaldėjų Bažnyčios vadovo Irake, kas sukėlė didelį tarptautinį rezonansą. Sako pasitraukė į Kurdistaną, boikotavo Velykų renginius ir tik 2024 m. balandį grįžo į Bagdadą gavęs naują oficialų dekretą.

Vidiniai Bažnyčios nesutarimai

Krizė neapsiribojo vien išoriniu spaudimu. Kardinolo santykiai su Erbilio arkivyskupu Basharu Warda taip pat komplikuoti – Sako kritikavo Wardos poziciją, kai šis nepasmerkė prezidento sprendimo dėl dekreto. Dėl vidinių įtampų net penki vyskupai nedalyvavo 2024 m. liepą sušauktame Chaldėjų sinode, o Sako net grąsino jiems kanoninėmis nuobaudomis.

Vyskupai į tai neatsakė, ir kardinolas perdavė bylą Vatikano Rytų Bažnyčių dikasterijai. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad ši naujausia informacijos atskleidimo krizė gali paskatinti Šventąjį Sostą peržiūrėti Sako vadovavimą Bažnyčiai bei paspartinti jo galimą atsistatydinimą.

The post Kardinolas kaltinamas pažeidęs konklavos slaptumą appeared first on LAIKMETIS.

Stebėtina, kad popiežiumi tapo amerikietis Robertas Prevostas – ilgą laiką manyta, jog amerikiečiui toks vaidmuo būtų nepasiekiamas. Vis dėlto, pasak nepriekaištingos reputacijos Vatikano šaltinių, Prevostas nuo pat konklavos pradžios buvo laikomas stipriausiu kandidatu.

Kaip viskas klostėsi?

Konklava prasidėjo praėjusią savaitę slaptais balsavimais Siksto koplyčioje. Tačiau diskusijos apie įpėdinį prasidėjo beveik iš karto po Pranciškaus mirties balandžio 21 d.

Bendrosiose kongregacijose iš pradžių dalyvavo daugiausia Vatikane gyvenantys kardinolai, bet netrukus jų gretos išaugo atvykus kardinolams iš viso pasaulio. Šaltiniai teigia, kad šios diskusijos buvo atviros ir neretai įtemptos.

Vienas dalyvis jas apibūdino kaip chaotiškas. Pranciškus buvo paskyręs tiek daug kardinolų, kad dauguma jų net nebuvo susitikę.

Kai kurie kardinolai buvo šokiruoti išgirdę apie valdymo spragas ir piktnaudžiavimus Pranciškaus pontifikato metu. Nors popiežius kalbėjo apie dialogą ir atvirumą, kritikos netoleravo, o Bažnyčios tradicijoms, tokioms kaip lotynų kalbos liturgija, taip pat rodė priešiškumą.

Pranciškaus atsakas kritikams – dvasininkams, vyskupams ir kardinolams – dažnai buvo smulkmeniškas ir kandus. Kardinolai atvirai aptarė šias ir kitas problemas prieškonklaviniuose susitikimuose.

Tarp jų – ir nesėkminga Vatikano ir Kinijos sutartis, kurią kai kas laikė Bažnyčios išdavyste Pekinui, leidusia komunistiniam režimui faktiškai kontroliuoti katalikus Kinijoje. Daug kaltės dėl to teko Valstybės sekretoriui kardinolui Parolinui.

Taip pat buvo iškeltos finansinės problemos, tarp jų – 1,5 mlrd. dolerių siekianti neužtikrinta pensijų sistemos skola.

Dalis kardinolų reikalavo, kad naujasis popiežius paliktų Šv. Martos viešbutį ir grįžtų į tradicinius apaštališkuosius apartamentus – Pranciškaus pasirinktas gyvenimas viešbutyje kėlė saugumo ir erdvės problemų. Kaip žinome Leonas XIV jau persikėlė į apartamentus.

Iki konklavos pradžios Parolino galimybės buvo minimalios, nors iš pradžių jis laikytas favoritu. Vienas šaltinis teigė, kad Parolino išvaizda konklavos dieną bylojo apie jį kaip apie „palūžusį žmogų“. Kitas teigė, kad Parolinas – geras kunigas, bet buvo „kankinamas Pranciškaus“, kuris „kas penkias minutes keitė nuomonę“ ir buvo sunkiai prognozuojamas.

Parolinas ne kartą buvo prašęs atleidžiamas iš pareigų, bet jo buvo prašoma likti dėl stabilumo.

Konklavos eiga

Nors konklavos procesas yra slaptas, informacija vis tiek prasiskverbia į viešumą. Remiantis keliais Vatikano šaltiniais, pirmasis balsavimas trečiadienį buvo chaotiškas.

Nors Pranciškus buvo kontroliuojantis, jis nepaliko aiškaus plano, kaip turėtų atrodyti įpėdinystė. Atrodytų 108 iš 135 rinkikų buvo jo paskirti, tačiau jo šalininkai taip ir nesusivienijo apie vieną kandidatą. Vienas dalyvis sakė: „Jie buvo išsibarstę.“

Po antrojo ir trečiojo balsavimo išryškėjo trys kandidatai:

Kard. Erdo iš Vengrijos – jį palaikė konservatyvūs kardinolai.

Kard. Parolinas – turėjo dalį Pranciškaus šalininkų ir Italijos kardinolų paramą.

Kard. Prevostas – stipriai startavo su Š. Amerikos (ypač Čikagos kardinolo Cupicho) parama bei gavo visų Lotynų Amerikos kardinolų balsus kaip blokas.

Po ketvirtojo balsavimo tapo aišku, kad nei Parolinas, nei Erdo nelaimės. „Afrikos ir Azijos kardinolai suprato, kur link viskas eina, ir masiškai perėjo į Prevosto pusę“, – sakė šaltinis.

Prevostas ketvirtuoju balsavimu išrinktas užtikrintai – gavo daugiau nei 100 balsų (reikėjo 88).

Nors artimas Pranciškui, Prevostas laikomas centristu: liberalus ekonominiais ir socialinio teisingumo klausimais, bet konservatyvus doktrinos ir liturgijos srityse.

Keletas šaltinių nurodo, kad popiežius Leonas XIV ketina netrukus panaikinti apribojimus lotyniškoms Mišioms. Per kongregacijas konservatyvi dalis palankiai vertino Prevosto kalbas, kuriose jis dažnai minėjo „Mūsų Viešpatį“ ir pabrėžė sielovadinį Bažnyčios darbą.

Be abejo, Prevostas – amerikietis ir mažai žinomas – buvo drąsus pasirinkimas.
Dabar, jau kaip Leonas XIV, jis elgiasi kaip ryžtingas popiežius.
Visa kita parodys tik laikas.

The post Šaltiniai atskleidžia konklavos užkulisius appeared first on LAIKMETIS.

Naujasis popiežius per valandą turi pasirodyti Šv. Petro bazilikos balkone, po to, kai kuris nors Bažnyčios pareigūnas paskelbs „Habemus Papam“ — „Turime popiežių“ — ir lotyniškai ištars naujojo pontifiko vardą.

Konklava buvo sušaukta po to, kai praėjusį mėnesį sulaukęs 88 metų mirė popiežius Pranciškus. 

The post Popiežius išrinktas! appeared first on LAIKMETIS.

Juoda dūmų spalva reiškia, kad katalikų kardinolai, susirinkę garsiojoje Michelangelo (Mikelandželo) freskomis ištapytoje koplyčioje, popiežiaus dar neišrinko.

Tūkstančiai tikinčiųjų ir smalsuolių antrosios konklavos dienos rytą Šv. Petro aikštėje laukė pasirodančių dūmų. Jie ėmė rūkti 11 val. 50 min. vietos (12 val. 50 min. Lietuvos) laiku po rytinės 133 kardinolų elektorių balsavimų sesijos.

Niekam nesurinkus bent 89 – dviejų trečdalių – balsų, kurių reikia norint tapti naujuoju popiežiumi, kardinolai grįš į Vatikano rezidencijas, kuriose yra izoliuoti nuo išorinio pasaulio.

Jie papietaus ir sugrįš į Siksto koplyčią popietinei balsavimų sesijai.

Konklava buvo sušaukta po to, kai praėjusį mėnesį sulaukęs 88 metų mirė popiežius Pranciškus. 

The post Po trečiojo rinkimų rato popiežius neišrinktas appeared first on LAIKMETIS.

Tai įvyksta Šv. Petro bazilikos centrinėje lodžijoje Vatikane, kai naujai išrinktasis popiežius priima išrinkimą ir pasirenka pontifikalinį vardą. Protodiakonas išeina prieš laukiančią minią ir ištaria žodžius: „Annuntio vobis gaudium magnum: Habemus Papam…“, skelbdamas naujojo Šventojo Tėvo vardą.

Istoriškai protodiakonas atlikdavo ir kitas svarbias liturgines pareigas – jis buvo tas, kuris uždėdavo naujajam popiežiui palijų ir karūnuodavo jį popiežiškąja tiara. Visgi nuo 1978 metų, kai popiežius Jonas Paulius I atsisakė karūnacijos ir pasirinko kuklią inauguracijos ceremoniją, karūnavimo privilegija liko nebepraktikuojama. Tačiau protodiakonas ir šiandien tebėra tas, kuris per inauguraciją naujajam popiežiui uždeda palijų.

Be to, veikdamas Šventojo Tėvo vardu, protodiakonas įteikia palijų metropolitams – arkivyskupams, vadovaujantiems bažnytinėms provincijoms, arba jų atstovams.

Kardinolai skirstomi į tris laipsnius: vyskupų, presbiterų ir diakonų. Diakonų laipsniui priklauso dažniausiai tie kardinolai, kurie tarnauja Romos Kurijoje ar atlieka specialias užduotis. Protodiakonu tampa tas, kuris ilgiausiai priklauso diakonų ordinui ir dar neperėjo į presbiterų ordiną. Pasiekęs dešimt metų diakonato, kardinolas gali pareikšti norą pereiti į presbiterių ordiną. Šiuo principu dabartinis protodiakonas pareigas perėmė 2024 m. liepą, kai trys vyresnieji kardinolai diakonai pasinaudojo šia teise.

Dabartinis protodiakonas – 73 metų kardinolas Dominique François Joseph Mamberti. Būtent jis ištars žodžius „Habemus Papam“ ir paskelbs išrinktąjį popiežių.

Dominique Mamberti gimė 1952 m. Marakeše (Marokas), kur jo tėvas, Korsikos kilmės prancūzas, dirbo Prancūzijos gynybos sistemoje. Netrukus šeima grįžo į Prancūziją – iš pradžių į Vico Korsikoje, vėliau į Belfortą.

Kunigu įšventintas 1981 m., Mamberti studijavo kanonų teisę Popiežiškajame Grigaliaus universitete bei diplomatiją Popiežiškojoje bažnytinėje akademijoje. Nuo 1986 m. jis dirbo Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje – Libijoje, Alžyre, Tunise, Čilėje. 1993–1997 m. buvo Šventojo Sosto Nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų Niujorke patarėjas.

2002 m. popiežius Jonas Paulius II paskyrė jį tituliniu Sagonos arkivyskupu ir nuncijumi Sudane bei apaštališkuoju delegatu Somalyje. Vėliau, jau popiežiaus Benedikto XVI pontifikato metu, Mamberti tapo Valstybės sekretoriato sekretoriumi santykiams su valstybėmis. 2015 m. popiežius Pranciškus jį pakėlė į kardinolus.

Šiuo metu jis eina Apaštalinio signatūro – aukščiausio Bažnyčios tribunolo – prefekto pareigas. Po to, kai trys vyresnieji kardinolai 2024 m. liepos mėnesį perėjo į presbiterių ordiną, Mamberti automatiškai tapo naujuoju protodiakonu.

Balandžio 30 dieną, vadovaudamas paskutinėms Novendialių – devynių gedulo dienų – Mišioms už mirusį popiežių, kardinolas Mamberti pamoksle pasidalijo asmeniniu liudijimu: „Buvau šalia jo per Velykas – šioje bazilikoje, Palaiminimų lodžijoje, buvau liudininkas jo kančios, bet dar labiau – jo drąsos ir ryžto tarnauti Dievo tautai iki pat galo.“

Kai virš Siksto koplyčios pakils balti dūmai, ženklinantys popiežiaus išrinkimą, tūkstančiai žmonių Šv. Petro aikštėje ir milijonai žiūrovų visame pasaulyje lauks Dominique’o Mamberti žingsnių į Palaiminimų lodžiją. Būtent jo balsas paskelbs visam pasauliui, kad Katalikų Bažnyčia turi naują popiežių.

The post Visas pasaulis sužinos naujo popiežiaus vardą iš kardinolo protodiakono Dominique Mamberti appeared first on LAIKMETIS.

Vėlų trečiadienio vakarą 45 tūkst. žmonių, užplūdusių Šv. Petro aikštę, išvydo juodų dūmų pliūpsnį, patvirtinusį, kad konklavos pirmasis balsavimas nė vienam kandidatui neužtikrino dviejų trečdalių balsų daugumos, leidžiančios paskirti velionio popiežiaus Pranciškaus įpėdinį.

133 kardinolai naktį praleido užsidarę Šv. Mortos svečių namuose, o ankstyvą ketvirtadienį, prieš pradėdami antrąją balsavimo dieną, turėjo ieškoti Šventosios Dvasios įkvėpimo ryto Mišiose.

Jei per pirmąjį rytinį slaptą balsavimą vėl nepavyks išrinkti nugalėtojo, bus surengtas antrasis balsavimas. Jei ir vėl nebus pasiektas bendras sutarimas, po pietų bus surengti dar du balsavimai.

Kardinolai liks už uždarų durų, kol naujai išrinktas 267-asis pontifikas gaus aiškų palaiminimą vadovauti 1,4 mlrd. pasaulio katalikų. Jie yra prisiekę saugoti paslaptis apie šimtmečių istoriją skaičiuojantį procesą, gresiant ekskomunikai.

Juodi dūmai

Vienintelė priemonė kardinolams, užrakintiems, kad būtų išvengta blaškymosi ir informacijos nutekėjimo, pranešti apie balsavimo rezultatus – sudeginti balsavimo biuletenius su tam tikrais chemikalais, kad susidarytų dūmai. Jie būna juodi, jei sprendimas nepriimtas, arba balti, jei buvo išrinktas naujas popiežius.

Ankstesni dveji popiežiaus rinkimai 2005 ir 2013 metais truko po dvi dienas, tačiau kai kurios konklavos praėjusiame šimtmetyje truko net penkias dienas. Ilgiausi kada nors vykę rinkimai truko beveik trejus metus – nuo 1268 metų lapkričio iki 1271-ųjų rugsėjo.

Laukdami žinių, dešimtys tūkstančių žmonių – piligrimų, turistų ir smalsių romiečių – susirinko Šventojo Petro aikštėje, kai šilta sutemų šviesa užliejo miesto paminklus. Nepasirodžius baltiems dūmams, pasigirdo nusivylimo atodūsiai.

Tačiau nuotaika nebuvo slogi.

„Man nesvarbu, kad tai juodi dūmai, tai rodo, kad Šventoji Dvasia veikia. Netrukus bus kiti balsavimai, mes gausime savo popiežių“, – sakė 37 metų Jamesas Kleineckas (Džeimsas Kleinekas) iš Teksaso.

50-metė Barbara Mason (Barbara Meison) į Vatikaną atvyko iš Kanados, tikėdamasi išvysti popiežių, kuris tęs Pranciškaus progresyvias idėjas.

„Džiaugiuosi, kad jie skyrė tiek daug laiko, nes tai reiškia, kad jie kruopščiai svarsto, kas bus popiežius“, – sakė ji ir pridūrė, kad populiarus, dviračiu važinėjantis Pranciškaus specialusis pasiuntinys kardinolas Matteo Zuppi (Matėjas Cupis) būtų vertas dėmesio pasirinkimas.

2025 metų konklava yra didžiausia ir labiausiai tarptautinė. Į ją susirinko kardinolai iš maždaug 70 šalių – daugelis jų anksčiau nebuvo pažįstami.

Prieš balsavimą nebuvo aiškaus favorito, kuris galėtų pakeisti charizmatiškąjį argentinietį Pranciškų, o kardinolai laikosi įvairių– novatoriškų ir konservatyvių – pažiūrų.

Tačiau iššūkiai, su kuriais susidurs du tūkstantmečius gyvuojanti institucija, yra aiškūs, ir naujasis popiežius po išrinkimo turės pasitelkti stiprią diplomatiją geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis, kartu spręsdamas nesutarimus Bažnyčios viduje.

Ko reikia Bažnyčiai

Konklavos pradžia – iškilminga kardinolų ir kitų dvasininkų procesija į Siksto koplyčią – buvo tiesiogiai transliuojama dideliuose ekranuose priešais Šv. Petro baziliką.

Pirmiausia susirinkę tyliai maldai Vatikano Pauliaus koplyčioje, jie spalvinga procesija, lydimi šveicarų gvardiečių, nuėjo į garsiąją XV amžiaus koplyčią, papuoštą Mikelandželo freskomis.

Trečiadienio rytą per Mišias Šv. Petro bazilikoje Kardinolų kolegijos dekanas Giovanni Battista Re (Džovanis Batista Rė) davė kolegoms paskutinį patarimą.

„Esame čia, kad šauktumės Šventosios Dvasios pagalbos, prašytume jos šviesos ir stiprybės, kad išrinktasis popiežius būtų tas, kurio Bažnyčiai ir žmonijai reikia šiuo sunkiu ir sudėtingu istorijos posūkiu“, – sakė jis.

Pats dekanas yra per senas balsuoti, nes kardinolai elektoriai turi būti jaunesni nei 80 metų.

Mišios buvo paskutinės apeigos, kurios buvo viešos prieš pristatant naująjį popiežių pasauliui iš Šventojo Petro bazilikos balkono.

Apie 80 proc. balsavusių kardinolų buvo paskirti Pranciškaus.

Tačiau kai kurie kardinolai tikisi, kad naujasis popiežius saugos ir plėtos jo palikimą, o kiti nori konservatyvesnio doktrinos gynėjo.

Svarstoma daugiau nei tuzinas pavardžių, pradedant italu Pierbattista Pizzaballa (Pjerbatista Picabala), baigiant vengru Peteriu Erdo (Pėteriu Erdo) ir šrilankiečiu Malcolmu Ranjithu (Malkolmu Randžitu).

The post Vatikane tęsiasi konklava appeared first on LAIKMETIS.

Vėliau kardinolas protodiakonas iš Apaštališkųjų rūmų balkono Šv. Petro aikštėje susirinkusiems tikintiesiems lotyniškai paskelbia išrinkto kardinolo vardą ir pavardę, o po žodžių „kuris išsirinko sau vardą“ (qui sibi nomen imposuit) visam pasauliui praneša pasirinktą pontifikalinį vardą. Šiuolaikinio žmogaus ausiai gana keistai skamba popiežių vardai ir jų numeracija. Šis paprotys nėra tik monarchinis reliktas. Jis savo kilme siekia gilias istorines ir biblines šaknis.

Biblijoje regima tendencija po reikšmingo gyvenimo įvykio žmonėms suteikti naują vardą. Senajame Testamente vardo pakeitimas visada reiškė pasikeitusius asmens ir Dievo ryšius. Pavyzdžiui, užmezgęs naujus santykius su Dievu Jokūbas tapo Izraeliu (Pr 32, 28), o Abramas – Abraomu (Pr 17, 5). Su naujais santykiais žmogus pradeda ir naują gyvenimą, jis tampa nauju žmogumi, todėl jam reikia naujo vardo.

Pats ryškiausias pavyzdys – fariziejus Saulius, po atsivertimo tapęs apaštalu Pauliumi. Panašų perkeitimą patyrė muitininkas Levis, tapęs evangelistu Matu. Todėl pranašas Izaijas žada Jeruzalei: „Išvys tuomet tautos tavo teisumą, visi karaliai – tavo šlovę. Tu būsi vadinama nauju vardu,kurį pats Viešpats tau suteiks“ (Iz 62, 2).

Katalikiška tradicija pirmuoju popiežiumi laiko apaštalą Petrą, kuriam šį vardą suteikė pats Jėzus, kai, kaip liudija Evangelija (Jn 1, 42), pažvelgęs į jį tarė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsiesi Kefas“ (t. y. Petras, išvertus iš graikų kalbos – „uola“).

Naujas vardas nėra tik Biblijos pasakojimų reiškinys. Antikos pasaulyje taip pat buvo įprasta suteikti žmogui naują jo statusą nurodantį vardą. Pavyzdžiui, Gajui Oktavianui tapus pirmuoju Romos imperatoriumi buvo suteiktas Augusto vardas, taip pabrėžiant pasikeitusią visuomeninę padėtį.

Paprotys naujai išrinktam popiežiui keisti vardą yra nerašyta, nereglamentuota tradicija. Nors Petrui vardą suteikė pats Jėzus, iki pat VI a. popiežiai savo vardo nekeisdavo. Pirmas atvejis užfiksuotas 533 m., kai popiežiumi išrinktas romėnas Merkurijus nusprendė pasikeisti vardą, nes jam atrodė, kad būtų netikslinga popiežiui vadintis romėnų prekybos dievo vardu. Merkurijus paskelbė, kad bus žinomas kaip Jonas II.

Šis poelgis tapo papročiu po lemtingo lūžio, įvykusio 1009 m. liepos 31 d., kai pontifiku buvo išrinktas Pietras Martinas Boccaporcas, kurio vardas italų kalba reiškia „Petras kiauliasnukis“. Norėdamas išvengti romiečių pašaipų, jis pasirinko vadintis Sergijumi IV.

Nuo XI a. pabaigos popiežiai paprastai renkasi naują pontifikato vardą. XVI a. popiežiai Adrianas VI (beje, paskutinis popiežius ne italas iki pat 1978 m.) ir Marcelijus II buvo paskutiniai pontifikai, pasilikę savo krikšto vardą.

Pasak viduramžių Malachijo pranašystės, Petras II („Petras Romietis“, lot. Petrus Romanus) bus paskutinis popiežius prieš pasaulio pabaigą. Nežinia, ar iš pranašystės kilusios tradicijos, ar dėl pagarbos apaštalui Petrui, joks pontifikas nesirenka pirmojo popiežiaus vardo. Tačiau pontifikai iki šiol dar nėra pasirinkę ne tik jo, bet ir Juozapo, Jokūbo, Andriejaus ar Luko vardų.

Popiežiško vardo pasirinkimas dažnai slepia reikšmingus simbolius. Pastaruosius kelis šimtmečius pastebima tendencija, kuria linkstama pasirenkamais vardais pagerbti savo pirmtakus. Taip, pavyzdžiui, elgėsi kardinolas Albinas Lucianis, kuris 1978 m. (miręs praėjus 33 dienoms nuo jo pontifikato pradžios) pasivadino Jonu Pauliumi I. Jis šį vardą pasirinko dviejų savo tiesioginių pirmtakų, Vatikano II susirinkimo pagrindinių veikėjų Jono XXIII ir Pauliaus VI, garbei. Jo įpėdinis kardinolas Karolis Wojtyla pasiėmė tą patį vardą ir tapo Jonu Pauliumi II.

Beje, Jonas Paulius I padarė tikrą „onomastinę revoliuciją“. Jis ne tik pirmasis prie popiežiaus vardo pridėjo skaičių I, bet ir pirmą kartą popiežystės istorijoje pasirinko dvigubą vardą.

Kardinolas Josephas Ratzingeris pasirinko tradiciškesnį sosto vardą – Benediktas XVI. Tuo jis ne tik išreiškė savo meilę šv. Benediktui Nursiečiui bei pagarbą „taikos popiežiui“ Benediktui XV, bet ir patvirtino dar vieną nerašytą taisyklę – popiežiai niekada nesirenka to paties vardo tris kartus iš eilės.

Tad nors vardo keitimą galima laikyti monarchiniu reliktu, nereikia pamiršti, kad jis turi didelę simbolinę prasmę. Pavyzdžiui, tradicijų svarbą akcentuojantys katalikai konklavos dienomis lauktų, kad žmones iš Apaštališkųjų rūmų balkono laimintų Pijus XIII, apimti Karolio Wojtylos nostalgijos, tikėtųsi Jono Pauliaus III, o ištroškę reformų – Grigaliaus XVII. Pauliaus VII vardas galėtų reikšti, kad pontifikas akcentuos naująją evangelizaciją, Leonas XIV – socialinį teisingumą ir Bažnyčios rūpestį žmonių reikmėmis. Tačiau niekada nevertėtų atmesti galimybės, kad popiežius pasiliks savo krikšto vardą ar nuspręs „reabilituoti“ kokį nenusisekusio pontifiko ar antipopiežiaus vardą.

The post Ką reiškia popiežių vardai? appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo metu Kardinolų kolegija uždarų durų sąlygomis dalyvauja konklavoje, kurios metu renkamas naujasis Katalikų Bažnyčios vadovas. Šis įvykis sulaukė plataus pasaulinio dėmesio ne tik iš katalikų, bet ir iš ne katalikų, kartu pritraukdamas dešimtis milijonų dolerių vertės statymų dėl galimo konklavos rezultato.

Kriptovaliutomis grįsta populiari prognozavimo platforma „Polymarket“ šiuo metu administruoja daugiau nei 18 milijonų JAV dolerių vertės statymų dėl būsimo popiežiaus. Kita platforma, „Kalshi“, valdo beveik 6,7 milijono dolerių lažybų portfelį.

Pagal „Polymarket“ duomenis, favoritas būti išrinktam yra Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas – jam prognozuojama 27 proc. tikimybė. Antroje vietoje – filipinietis kardinolas Luisas Antonio Tagle, kurio galimybes platforma vertina 22 procentais. Toliau rikiuojasi: Matteo Zuppi (11 proc.), Pierbattista Pizzaballa (10 proc.) ir Péteris Erdő (7 proc.).

Platformose dalyviai gali „pirkti“ galimą laimėtoją – tai reiškia, kad jie stato už tai, jog konkretus asmuo bus išrinktas popiežiumi. Taip pat galima „parduoti“ – tai lažybos, kad tam tikras kandidatas nebus išrinktas. Išmokos priklauso nuo platformos nustatytų koeficientų.

„Polymarket“ platformoje jau daugiau nei 1,3 mln. dolerių statyta už Tagle kandidatūrą. Tiek pat pastatyta ir už Nyderlandų kardinolą Willemą „Wimą“ Eijką, nors jam prognozuojama tik 1 proc. tikimybė. Daugiau nei milijonas dolerių taip pat pastatyta už Paroliną, kardinolus Peterį Turksoną ir Robertą Sarah.

Konklavos neapibrėžtumas: daugiau nei tik šansai

Kaip pažymi katalikų apologetas Tomas Nashas (bendradarbiaujantis su „Catholic Answers“), popiežiaus rinkimų proceso slaptumas, viešos agitacijos nebuvimas bei ribotas visuomenės ir lažybininkų žinojimas apie vidinį kolegijos vertinimą lemia didelį neapibrėžtumą dėl tikrųjų kandidatų galimybių.

„Aišku, kai kurie kardinolai yra labiausiai žinomi žiniasklaidoje prieš konklavą“, – sakė Nashas, – „tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jie laikomi rimčiausiais kandidatais tarp pačių rinkikų.“

Jis priminė, kad 2013 m. konklavos išvakarėse daug kas manė, jog kardinolas Angelo Scola bus pasirinktas tęsti šv. Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI liniją. Tačiau jam nepavyko surinkti dviejų trečdalių daugumos. Galiausiai kardinolai pasirinko tuometį Buenos Airių arkivyskupą kardinolą Jorge’ą Bergoglio, kuris pasirinko Pranciškaus vardą.

favoritas būti išrinktam yra Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas – jam prognozuojama 27 proc. tikimybė.

Pasak Nasho, nors kardinolai jau daugiau nei savaitę susitinka bendrose prieškonklavinėse kongregacijose, šie susitikimai neviešinami.

„Kuo viešesnis būtų procesas, tuo didesnė tikimybė, kad kardinolus bandytų paveikti įvairūs spaudimo būdai, įskaitant ir politinį kišimąsi“, – pabrėžė jis. – „Istorijoje būta ne vieno bandymo paveikti popiežiaus rinkimų eigą.“

Jis priminė, kad 1996 m. apaštalinė konstitucija Universi Dominici Gregis griežtai įpareigoja kardinolus nesusirašinėti ir nebendrauti su išoriniu pasauliu rinkimų metu, draudžia skaityti laikraščius, klausytis radijo ar žiūrėti televiziją.

Šis dokumentas taip pat draudžia bet kokius susitarimus, pažadus ar kompromitavimus dėl balsavimo už konkretų asmenį, tačiau nedraudžia nuomonių mainų prieš konklavą ar pačios konklavos metu, jei tai prisideda prie konsensuso paieškos.

„Prieškonklavinės kongregacijos suteikia kardinolams rinkikams galimybę geriau pažinti vieniems kitus, – teigė Nashas. – Tie, kurie mėgintų viešai reklamuoti save ar kitus, tik pakenktų savo reputacijai ir kandidatūrai.“

Kai kurie katalikai kelia klausimą dėl moralinio tokio lažybų pobūdžio pagrįstumo – ar etiška statyti pinigus dėl to, kas taps naujuoju popiežiumi?

Istoriškai popiežiaus rinkimų konklava buvo aiškiai išskirta kaip sritis, kurioje lošimai buvo draudžiami. 1591 metais popiežius Grigalius XIV apaštališkuoju dokumentu Cogit Nos uždraudė bet kokias lažybas dėl popiežiaus išrinkimo ar kardinolų paskyrimų, nurodydamas, kad už tai gresia ekskomunika. Vis dėlto, 1918 m. atnaujintas Kanonų teisės kodeksas šios nuostatos neperėmė, ir nuo to laiko joks naujas draudimas nebuvo oficialiai paskelbtas.

Vis dėlto, katalikų apologetas Tomas Nashas išlieka atsargus. Jis ragina katalikus susimąstyti ne tik apie moralinę, bet ir dvasinę atsakomybę.

„Manau, kad katalikai turėtų maldingai apmąstyti, kaip galime tinkamai liudyti apie 2025 metų konklavą, ypač atsižvelgiant į šio įvykio rimtumą ir galimą – Dievas saugok – korupcijos pavojų, kurį gali sukelti lažybos“, – sakė Nashas.

Jis pridūrė: „Mūsų elgesys ar kalbos gali tapti nuodėmės priežastimi kitiems – ypač tiems, kurie gali turėti nedorų ketinimų konklavos atžvilgiu ar tiesiog stato daugiau nei gali sau leisti.“

„Nors suprantu, kad galimybė statyti dėl konklavos rezultato kai kam atrodo patraukli, neturėtume šio svarbaus Bažnyčios įvykio paversti eilinėmis sporto varžybomis. Ypač dabar, kai daugelis amerikiečių krikščionių ir kitų visame pasaulyje tampa labiau atsidavę savo mėgstamoms sporto komandoms nei Kristaus mokinystei“, – pridūrė jis.

Katalikų Bažnyčios katekizmas nurodo, kad lošimas savaime nėra priešingas teisingumui. Visgi, lošimas tampa moraliai nepriimtinas tada, kai jis atima iš žmogaus tai, kas būtina jam ir jo artimiesiems, arba kai jis tampa priklausomybe ir pavergia asmenį.

The post JAV lažybų punktuose statomi milijonai už popiežiaus rinkimų baigtį appeared first on LAIKMETIS.

Tvarka kitomis dienomis, nuo ketvirtadienio iki naujojo popiežiaus išrinkimo: 8:15 – Mišios Vatikano rūmų Pauliaus koplyčioje; 9:15 – Valandų liturgijos dieninė malda Siksto koplyčioje, po kurių prasideda balsavimai. Jei popiežius būtų išrinktas per pirmąjį ryto balsavimą, balti dūmai galėtų pasirodyti apie 10:30, jei ne – po pirmojo nesėkmingo balsavimo dūmai nenumatyti, bet pereinama prie antrojo balsavimo, kurio rezultatą skelbia balti arba juodi dūmai.

Apie 12:30 kardinolai sugrįžta į Šv. Mortos namus pietauti. Apie 16:30 Siksto koplyčioje vyksta pirmas popietinis balsavimas. Jei pirmasis balsavimas sėkmingas, baltų dūmų galima tikėtis apie 17:30, jei ne – iš karto  pereinama prie antrojo popietinio balsavimo, apie kurio rezultatą praneša balti arba juodi dūmai apie 19 val. Apie 19:30 kardinolai grįžta į Šv. Mortos namus.

Pagal konklavos taisykles, popiežiaus rinkimai vyksta Siksto koplyčioje.

133 konklavos dalyvių skaičius ligi šiol neturėjo precedento, taip pat rekordiniai konklavoje atstovaujamų kraštų ir vienuolijų skaičiai. Konklavoje dalyvaus kardinolai iš 70 kraštų ir 18 vienuolinių kongregacijų.

Konklavoje, pagal žemynus, dalyvaus 52 kardinolai iš 18 Europos kraštų, 37 – iš 15 Šiaurės, Centrinės ir Pietų Amerikos kraštų, 23 – iš 17 Azijos kraštų, 17 – iš 16 Afrikos kraštų ir 4 – iš 4 Okeanijos salyno kraštų.

Iš 133 konklavoje dalyvausiančių kardinolų 101 arba 75.9 % yra vyskupijų ir arkivyskupijų ganytojai iš viso pasaulio, 31 kardinolas arba 23.3 % konklavos dalyvių yra Romoje tarnavę ar tebetarnaujantys kardinolai, 33 kardinolai, arba 24.8 %, yra vienuoliai, tarnaujantys tiek Romoje, tiek vyskupijose.

Popiežius bus išrinktas bent dviem trečdaliais konklavoje dalyvaujančių kardinolų balsų. Reikia vieno balso daugiau, jei skaičius negali būti dalijamas į tris lygias dalis. Tai reiškia, kad galiojančiam išrinkimui reikės 89 balsų iš 133.

Lyginant su netolima praeitimi didelis konklavoje dalyvausiančių kardinolų vienuolių skaičius. Pastarosiose dviejose konklavose 2013 ir 2005 metais kardinolų vienuolių skaičius buvo beveik per pus mažesnis – iš 115 konklavos dalyvių (abejose kardinolų skaičius buvo lygus) vienuoliai sudarė 13.9 % konklavos dalyvių. Taip pat dviejų 1978 m. konklavų dalyvių ir vienuolių skaičius buvo vienodas. Iš 111 konklavų dalyvių vienuoliai sudarė 16.2 % kardinolų. 1963 m. konklavoje iš 80 dalyvių 12.5 % buvo vienuoliai, o 1958 m. konklavoje iš 51 kardinolo 5.9 % buvo vienuoliai.

Šių metų konklavos kardinolų amžiaus vidurkis yra 70,3. Vyriausias yra ispanas kardinolas Carlos Osoro Sierra, Madrido arkivyskupas emeritas, kuriam gegužės 16 d. sukanka 80 m. jauniausias – ukrainietis kardinolas Mykola Byčokas, redemptoristų vienuolis, Australijos rytų apeigų katalikų ukrainiečių sielovados vadovas, kuriam vasario 13 d. sukako 45 m.

Iš 133 naujojo popiežiaus rinkėjų 108 nėra dalyvavę konklavoje, 20 dalyvavo 2013 m. konklavoje, 5 – dviejose konklavose 2005 ir 2013 m.

108 konklavoje dalyvausiančius kardinolus paskyrė popiežius Pranciškus, 20 – popiežius Benediktas XVI ir 5 popiežius šv. Jonas Paulius II.

Konklavoje dalyvaus ir lietuvis kardinolas Rolandas Makrickas.

Konklavos darbams, vietoj kardinolų kolegijos dekano Giovanni Battista Re, dėl amžiaus negalinčio dalyvauti, pirmininkaus vyriausias vyskupų kardinolų rango kardinolas 70 m. Pietro Parolinas.

The post Vyksta konklava, kuri išrinks naują Katalikų Bažnyčios popiežių appeared first on LAIKMETIS.

Juoda dūmų spalva reiškia, kad katalikų kardinolai, susirinkę garsiojoje Michelangelo (Mikelandželo) freskomis ištapytoje koplyčioje, popiežiaus dar neišrinko.

Šv. Petro aikštėje laukė apie 45 tūkst. žmonių.

Po kiekvienų dviejų balsavimo turų Siksto koplyčioje kardinolų biuleteniai sudeginami specialioje krosnyje, kad pasaulis sužinotų rezultatus.

Jei popiežius neišrenkamas, biuleteniai sumaišomi su kasetėmis, kuriose yra kalio perchlorato, antraceno ir sieros, kad kiltų juodi dūmai.

Tačiau jei išrenkamas nugalėtojas, deginami biuleteniai sumaišomi su kalio chloratu, laktoze ir pušies sakais, kad susidarytų balti dūmai.

Konklava buvo sušaukta po to, kai praėjusį mėnesį sulaukęs 88 metų mirė popiežius Pranciškus. 

The post Virš Siksto koplyčios kamino plaikstosi juodi dūmai - popiežiaus dar neturime appeared first on LAIKMETIS.