Beveik 20 metų egzorcistu ir 27 metus kunigu tarnaujantis Meriggi savo įžvalgomis pasidalijo Tarptautinės egzorcistų asociacijos (IAE), kuriai priklauso nuo 2006 metų, svetainėje.

1. Eucharistinė adoracija ir Komunija

Pasak kun. Meriggi, centrinis dvasinis ginklas – nuolatinis gyvenimas Eucharistijoje: „Be Komunijos žmogus negali būti išgydytas.“ Jis pabrėžia, kad adoracija ir Eucharistijos priėmimas – tai tikrasis kelias į išgydymą ir išlaisvinimą.

2. Išpažinties sakramentas

Egzorcistas pabrėžia, kad labai svarbu nuolat ir ištikimai priimti Atgailos sakramentą: „Jo dėka mes patiriame Dievo gailestingumą, kuris ne tik patvirtina mūsų nuodėmių atleidimą, bet ir savo malone prasiskverbia į tamsiausias sielos sritis, kuriose glūdi mūsų nuodėmių šaknys.“

3. Gyva artimo meilės praktika

Kita stipri dvasinė priemonė – aktyvus atjautos artimui gyvenimas: „Kaip rašo šv. Paulius – kiek nuo mūsų priklauso, gyvenkime taikoje su visais.“ Meriggi ragina: „Melskis ir veik dėl kitų gėrio, ieškok atleidimo ir atleisk. Gyvenk kiekvieną akimirką kaip dovaną, suvokdamas, kad viskas, net sunkiausios situacijos, išeina į gera tiems, kurie myli Dievą.“

4. Pamaldumas Mergelei Marijai ir Rožinio malda

Kunigas sako, kad būtina puoselėti ištikimą ir mylintį pamaldumą Švč. Mergelei Marijai: „Tegul Bažnyčios malda tampa ir mūsų malda: be šv. Mišių ir Valandų liturgijos – Rožinio malda, taip pat pamaldumas šventiesiems ir malda už skaistykloje esančias sielas.“

5. Sakramentalijų naudojimas

Galiausiai egzorcistas primena sakramentalijų – šventų ženklų, panašių į sakramentus – svarbą: „Sakramentalijos veikia kaip vaistai, kurie drauge su sakramentais padeda atnešti Dievo malonę į visas mūsų gyvenimo sritis.“

Kaip nurodo Katalikų Bažnyčios katekizmas, sakramentalijos – „Tai šventi ženklai, kuriais, panašiai kaip sakramentais, išreiškiamas ir Bažnyčios prašymu gaunamas ypatingas dvasinis poveikis.“ (nr. 1667) Sakramentalijos gali būti kryželiai, švęstas vanduo, medalikėliai, palaiminta druska ir kt.

Bažnyčios gyvenimas – gydantis kelias

„Visa Bažnyčios gyvenimo tikrovė yra gydanti – tai išlaisvinimo, paguodos ir prisikėlimo Kristuje kelias. Tai gyvenimas meilėje ir taikoje, kuris išvaro priešą ir jo įtaką iš mūsų kasdienybės“, – reziumuoja kun. Meriggi.

Pasak jo, tik intensyvus sakramentinis gyvenimas ir meilė Eucharistiniam Kristui gali iš tikrųjų išgydyti žmogų. „Adoracija ir Komunija – štai kelias!“ – pabrėžia jis.

The post Italijos egzorcistas pataria: penki dvasiniai ginklai kovai su piktojo įtaka appeared first on LAIKMETIS.

Kristaus šviesa visų pirma mus apšviečia išorėje, padėdama matyti Kelią, žengti tinkamus, saugius žingsnius, nenuklysti į nevertingus šabakštynus, neįklimpti į vandenis be gyvybės. Tačiau, kai vis labiau artinamės prie Kristaus, Jo šviesa vis labiau mus persmelkia iš vidaus – tai mus sukūrusi ir mus atperkanti šviesa, mus kviečianti į gilesnę vienybę su Prisikėlusiuoju.

Kristau, mes turime Tave ir neretai taip labai negebame Tavęs vertinti, taip dažnai nustojame Tavimi sekti, taip dažnai susižavime kažkokiais šešėliais ir juos pasirenkame vietoje Tavęs, Kuris Esi Šviesa. Tavo mylinti Širdis nori prikelti ir priglausti kiekvieną, ateinantį pas Tave, bet kaip dažnai mes liekame vieniši, paklydę savose laimės paieškose. Kaip mažai mes vertiname Tave, Kuris Esi tikrasis mūsų Turtas. Tu Esi mūsų Amžinasis Gyvenimas.

Matydami savo silpnumą šaukiamės iš Tėvo ir Tavęs kylančios Dvasios – Šventoji Dvasia lyg balandis plevena virš mūsų ir visa, ką Jos dvelksmas pasiekia, atgyja, nušvinta, tampa perkeista. Mums taip reikia Tavęs, Šventoji Dvasia, – meldžiame, nuženk ant mūsų – tegu mumyse subręsta Kristaus Prisikėlimo vaisiai.

The post Visa matyti Kristaus Prisikėlimo šviesoje appeared first on LAIKMETIS.

Kardinolai, suvokdami jiems patikėtą atsakomybę, jaučia, kad būtina visų tikinčiųjų malda. Tai – tikroji jėga, kuri Bažnyčioje palaiko visų narių vienybę viename Kristaus Kūne (plg. 1 Kor 12, 12).

„Suvokdami artėjančios savo užduoties didumą ir mūsų laikų iššūkius, pirmiausia turime tapti nuolankiais begalinės Dangaus Tėvo išminties ir apvaizdos įrankiais, klusniais Šventosios Dvasios veikimui. Ji yra pagrindinė veikėja Dievo tautos gyvenime. Turime įsiklausyti į tai, ką Ji sako Bažnyčiai (plg. Apr 3, 6).“ Trečiadienį kardinolų paskelbtas prašymas baigiamas malda, kad Švenčiausioji Mergelė juos lydėtų savo motinišku užtarimu.

Todėl skelbiame šią maldą už popiežiaus rinkimus. Jos autorius tėvas Chadas Rippergeris (1964 m.) – amerikiečių katalikų kunigas ir egzorcistas. Jis yra tradicinės katalikiškos, iš dalies kontempliatyvios Sopulingosios Motinos kunigų egzorcistų bendruomenės (The Doloran Fathers) Denverio arkivyskupijoje (Kolorado valstija, JAV)  įkūrėjas, knygų autorius. 

Viešpatie Jėzau Kristau, patikėdamas šv. Petrui ir jo įpėdiniams Dangaus Karalystės raktus, Tu įsteigei popiežiaus tarnystę. Meldžiame, kad savo Bažnyčiai paskirtum popiežių, kuris, ištikimai laikydamasis Šventosios Bažnyčios Tradicijos, pagal Tikėjimo Paveldą rūpintųsi Bažnyčios valdymu ir sielų išganymu.

Nekalčiausioji Mergele Marija, Bažnyčios Motina ir išpažinėjų Karaliene, Tau pašvenčiame konklavą ir Šventojo Tėvo rinkimus. Švenčiausioji Motina, žiūrėk ne į mūsų nuodėmingumą ar į daugelio Tavo Sūnaus mokymo nepriimančių katalikų neištikimybę, o į Bažnyčią, nesuteptąją savo Sūnaus Sužadėtinę, kad gautume ne tokį vadovą, kokio nusipelnėme, bet Šventąjį Tėvą, kuris vestų Bažnyčią Tavo Sūnaus garbei ir šlovei. Amen.

The post Malda už konklavą appeared first on LAIKMETIS.

Seime svarstomas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas, kuris numato abortų prieinamumo didinimą ir jų kompensavimą valstybės lėšomis. Konstitucinis Teismas balandžio 10 dieną priėmė galutinį nutarimą, leidžiantį dirbtinį apvaisinimą vienišoms moterims, o balandžio 17 dieną – patvirtino galimybę tos pačios lyties poroms sudaryti partnerystę, atverdama kelią į šeimyninio statuso pripažinimą.

Pasak iniciatyvos autorių, šie sprendimai ne tik pamina prigimtinę šeimos sampratą, bet ir kelia grėsmę vaikų teisei augti natūralioje vyro ir moters šeimoje. Jie taip pat primena Fatimos apreiškimo regėtojos sesers Liucijos žodžius, kad paskutinė kova tarp Dievo ir Šėtono bus dėl šeimos.

Atsiliepdama į šiuos iššūkius, maldos akcijos „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“ iniciatyvinė grupė kviečia Lietuvos tikinčiuosius, ypač šeimas, visą gegužės mėnesį vienytis bendroje Rožinio maldoje. Maldos intencija – už šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą. Tikintieji kviečiami kiekvieną gegužės dieną melstis Rožinio maldą, o penktadieniais maldą papildyti pasninku ir gailestingumo darbais.

„Esame nykstančios tautos vaikai, tačiau turime galingą Užtarėją. Kviečiame visus prašyti Švč. Mergelės Marijos užtarimo, kad būtų atremtos prigimtinei šeimai ir negimusiai gyvybei žalingos iniciatyvos, o Dievas apšviestų klystančių brolių ir sesių sąžines“, – ragina maldos akcijos organizatoriai.

The post Lietuvos tikintieji kviečiami jungtis į maldą už šeimą ir gyvybę appeared first on LAIKMETIS.

Atėjusios prie Tavo kapo Ir neradusios tyrojo Tavo kūno,
Moterys kalbėjo graudžiai verkdamos:
„Ar yra pagrobtas tas, kuris iš kraujoplūdžio išplėšė pasveikimą (plg. Mt 9, 20–22)?
Ar prisikėlė tas, kuris dar prieš kančią skelbė savo prisi­kėlimą?
Tikrai prisikėlė Kristus, kuris dovanoja prisikėlimą puo­lusiesiems.”

Už saulę ankstesnės saulės kapan nusileidusios Tarsi dienos šviesos ieškoti auštant skubėjo
Jaunos miros nešėjos ir viena kitai šaukė:
„Draugės, ateikite čionai, kad kvapniaisiais aliejais iš­teptume
gyvybę teikiantį kūną, čia palaidotą,
kūną, prikėlusį Adomą puolusį
ir kape gulintį.
Eikime, skubėkime kaip išminčiai
pagarbinti ir dovanų atnešti
kvapniųjų aliejų tam, kuris nebe vystykluose,
bet įkapių drobulėje suvyniotas guli.
Raudokime ir šaukime: ‚Prisikelk, Viešpatie, kuris dovanoji prisikėlimą puolusiesiems!’“

Tai viena kitai pasakiusios įkvėpimo kupinos moterys Kitaip ir labai išmintingai pamąstė
Ir viena kitai tarė: „Moterys, kodėl save apgaudinėjate?
Tikrai netiesa, jog kape guli Viešpats.
Ar galėjo būti sulaikytas
Tas, kuris valdo viską judinantį dvelksmą?
Ar kape tebeguli lavonas?
Neįtikėtina, neįmanoma tatai teigti!
Tad būkime protingos ir štai kaip darykime:
Tegu Marija eina pažiūrėti kapo,
O mes seksime jos žodžiais.
Veikiausiai, kaip yra pranašavęs, bus prisikėlęs nemir­tingasis,
Tas, kuris dovanoja prisikėlimą puolusiesiems“.

Šitaip darniai sutarusios Protingosios moterys, manding, nusiuntė Mariją Magda­lietę
Prie kapo, kaip sako Teologas.
Buvo tamsu, tačiau jai švietė meilė.
Tad ji pamatė didįjį akmenį,
nuristą nuo kapo angos
ir grįžo paskelbti:
„Mokiniai, žinokite, ką aš mačiau
Ir neslėpkite, jei suprantate:
akmuo nebedengia kapo.
Ar jie bus paėmę mano Viešpatį?
Sargybinių nematyti, jie bus pabėgę. Ar nebus prisikėlęs
tas, kuris dovanoja prisikėlimą puolusiesiems?“

Šv. Romanas Saldžiabalsis, † apie 555

The post Prisikėlęs appeared first on LAIKMETIS.

The post Kryžiaus kelio apmąstymas su Dievo tarnaite Adele Dirsyte appeared first on LAIKMETIS.

Laetare sekmadienio ištakos siekia ankstyvąją Bažnyčią. Jis jau minimas IV a., kai Romos krikščionys šią dieną atlikdavo savotišką pertrauką nuo griežtų Gavėnios apribojimų. Tai buvo diena, kai katechumenai (ruošiami krikštui) buvo iškilmingai pristatomi bendruomenei, o besiruošiantys Velykoms tikintieji buvo kviečiami prisiminti, kad artėja Prisikėlimo džiaugsmas.

Viduramžiais ši diena įgavo dar daugiau simbolikos. Laetare sekmadienis buvo žinomas ir kaip Dominica de Rosa („Rožės sekmadienis“), nes popiežiai šią dieną dovanodavo auksinę rožę nusipelniusiems katalikų valdovams ar šventoms vietoms. Tai simbolizavo džiaugsmą ir palaiminimą. Ši tradicija išliko iki šių dienų – popiežius vis dar dovanoja auksines rožes ypatingiems asmenims ir institucijoms.

Vienas iš svarbiausių Laetare sekmadienio liturginių simbolių – rožinė spalva. Jei violetinė Gavėnios spalva simbolizuoja atgailą ir laukimą, tai rožinė – tarsi saulėtekio šviesa po ilgos nakties. Ji byloja: Dievas artėja, ir mes jau dabar galime ragauti Jo džiaugsmą. Ši spalva yra leidžiama tik du kartus per liturginius metus – Laetare sekmadienį ir Gaudete sekmadienį Advento metu.

Dar viena istorinė tradicija, susijusi su šia diena – tai „motinos sekmadienis“ (Mothering Sunday), ypač populiarus Anglijoje. Viduramžiais šią dieną žmonės grįždavo į savo „motinines bažnyčias“ – parapijas, kuriose buvo pakrikštyti. Tai taip pat buvo proga aplankyti šeimą, o ilgainiui ši praktika tapo Anglijos „Motinos dienos“ pirmtaku.

Krikščionybė nėra niūri ar slopinanti religija – ji byloja apie gyvenimą, apie pilnatvę, apie tikrą džiaugsmą. Ir štai čia Laetare sekmadienis tampa ypatingai reikšmingas: tai proga sustoti, pakelti akis į dangų ir priminti sau, kodėl einame Gavėnios keliu. Taip, mes pasninkaujame, susilaikome, atsigręžiame į atgailą – bet ne tam, kad mus slėgtų našta, o tam, kad būtume laisvi, kad mūsų širdys būtų pasirengusios Prisikėlimui.

Tai primena ir Evangelija apie sūnų palaidūną – kai jis grįžta pas tėvą, jam dar nespėjus atsiprašyti, tėvas jau bėga jo pasitikti. Taip ir mes, vos tik atsigręžiame į Dievą, Jis mus pripildo džiaugsmu.

Krikščioniškas džiaugsmas ne paviršutiniška emocija, bet kyla iš gilaus vidinio buvimo su Dievu. Šis džiaugsmas išlaiko mus net kančioje, nes jis kyla ne iš pasaulio, bet iš Dievo malonės. Laetare sekmadienis primena, kad net Gavėnia nėra tik rimtumas – ji veda mus į pergalę, į Prisikėlimą.

Tad šią dieną sustokime, įkvėpkime džiaugsmo dvasios ir nepamirškime, kad mūsų tikėjimas nėra tik apie kryžių – jis visada veda į Prisikėlimą.

The post Laetare sekmadienis appeared first on LAIKMETIS.

„Tikras nuolankumas yra didelė Dievo dovana. Kas save pažįsta, tas nieko sau nepriskiria, bet viską paveda Dievo malonei. Jis sako: ‘Tegu man būna pagal Tavo valią, Viešpatie.’“

Apie tikėjimą ir Dievo galybę

„Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi, nes Jis viską gali. Žmogaus protas yra silpnas ir dažnai suabejoja, bet Dievo galybė yra beribė, ir Jis daro tai, kas atrodo neįmanoma.“

Apie Dievo malonę ir išrinkimą

„Viešpatie, Tu esi tas, kuris duodi malonę tiems, kuriuos pasirenki. Be Tavo valios niekas negali nieko gauti. Todėl visi, kas yra Tavo malonėje, turi Tau dėkoti ir priimti tai su džiaugsmu.“

Apie nuolankų klausimą ir Dievo plano laukimą

„Viešpatie, jei nežinau, kaip Tavo valia vyksta, tegu mano širdis būna rami ir klausia Tavęs su nuolankumu. Tu viską atskleidi laiku, ir man tereikia laukti Tavo žodžio.“

The post Apreiškimo iškilmės meditacija iš Tomo Kempiečio „Kristaus sekimo“ appeared first on LAIKMETIS.

The post Tomas Kempietis. Apie nuolankumą bei atsidavimą Dievo valiai appeared first on LAIKMETIS.

Šventasis Augustinas
„Tiesa, kad Mozė, Elijas ir pats mūsų Viešpats pasninkavo 40 dienų, tačiau Mozėje, Elijuje ir Kristuje mes turime įžvelgti Įstatymą, pranašus ir Evangeliją ir mokytis iš jų ne prisirišti prie šio dabartinio pasaulio ar klaidžioti jo keliais, bet prikalti prie kryžiaus savo neatgimstančią sąvastį. Krikščionys visada turi taip gyventi, nenorėdami nusileisti nuo savo kryžiaus, antraip nuskęs pasaulio pelkėje. Tačiau jei taip turime elgtis visą gyvenimą, šiomis Gavėnios dienomis turime dar labiau stengtis. Tai nėra paprastas 40 dienų išgyvenimas; Gavėnia yra viso mūsų gyvenimo įkūnijimas“.

Šventasis Jonas Paulius II
„Jausmų, dirgiklių, malonumų ir net maisto ar gėrimų atsisakymas nėra savitikslis. Jis turi tik, taip sakant, paruošti kelią gilesniam turiniui, kuriuo vidinis žmogus ‘maitinasi’“ (Bendroji audiencija, trečiadienis, 1979 m. kovo 21 d.).

Šventasis Jonas XXIII
„Pasninkas, Viešpatie: neleisk mums kliautis kiauromis talpyklomis (Jer 2, 13) ir mėgdžioti neištikimą tarną, kvailą mergelę; neleisk, kad mėgavimasis žemiškosiomis gėrybėmis padarytų mūsų širdis nejautrias vargšų, ligonių, našlaičių vaikų ir nesuskaičiuojamos daugybės mūsų brolių ir seserų, kurie dar ir šiandien stokoja minimumo, būtino pavalgyti, prisidengti nuogumą, suburti šeimą po vienu stogu, sielvartui“ (Šventojo Tėvo Jono XXIII radijo žinia Gavėnios pradžios proga, 1963 m. vasario 27 d.).

Palaimintasis Alvaro del Portillo
„Gavėnia – tai skubus raginimas saugotis piktojo pinklių, imantis maldos ir atgailos ginklų. Mūsų Tėvo žodžiais dažnai jums primindavau, kad ‘velnias neatostogauja’, kad jis niekada nesiliauja stengęsis atitraukti sielas nuo Dievo“ (1985 m. vasario 2 d. tekstas, paskelbtas leidinyje „Kelionė su Jėzumi per liturginius metus“, Scepter, 2014).

Šventasis Josemaría Escrivá
„Negalime šios Gavėnios laikyti tik dar vienu laiku, cikliškai pasikartojančiu liturginiu laikotarpiu. Ši akimirka yra unikali; tai dieviška pagalba, kurią reikia priimti. Jėzus eina šalia mūsų ir laukia iš mūsų – šiandien, dabar – didelio pasikeitimo“ (iš šventojo parašytos knygos „Bruzdesys“).

„Patariu jums kartais pamėginti grįžti... prie savo ‘pirmojo atsivertimo’ pradžios, kuri, jei ir netampa „kaip vaikai“, yra labai artima tam: dvasiniame gyvenime reikia leisti sau būti vedamam su visišku pasitikėjimu, be baimės ar veidmainystės; būtina kalbėti visiškai aiškiai apie tai, kas yra galvoje ir sieloje“ (iš šventojo knygos „Kristus eina pro šalį“).

Palaimintasis Carlo Acutis
„Mūsų siela yra tarsi oro balionas. Jei atsitiktinai padaroma mirtina nuodėmė, siela nukrenta ant žemės. Išpažintis yra tarsi ugnis po balionu, leidžianti sielai vėl pakilti. ... Svarbu dažnai eiti išpažinties“ (National Catholic Register).
„Atsivertimas yra ne kas kita, kaip žvilgsnio perkėlimas iš apačios į viršų; pakanka paprasto akių judesio“ (National Catholic Register).

The post Galingi šventųjų pamąstymai apie Gavėnią: pasninką, atgailą ir atsivertimą appeared first on LAIKMETIS.