„Liepos 5-ąją skelbiame vienos dienos bado akciją Konstitucijos dienos proga, protestuodami prieš mūsų atžvilgiu vykdomą antikonstitucinį procesą“, – sakoma pareiškime.

Primename, kad birželio 26 dieną Armėnijoje buvo suimtas opozicinio judėjimo „Šventasis pasipriešinimas“ lyderis arkivyskupas Bagratas. Tyrėjai tvirtina, kad dvasininkas ir jo bendražygiai planavo teroro aktus šalyje, siekdami jėga perimti valdžią.

Adžapahjanas buvo sulaikytas kitą dieną. Prieš jį pradėtas baudžiamasis procesas – arkivyskupas kaltinamas viešais raginimais užgrobti valdžią, pažeisti teritorinį vientisumą, atsisakyti suvereniteto ir smurtiniu konstitucinės santvarkos nuvertimu.

The post Armėnijoje suimti arkivyskupai pradėjo bado akciją appeared first on LAIKMETIS.

„Būtina surengti neeilinius rinkimus. Būtent visų armėnų katalikoso rinkimus“, – parašė Pašinianas savo socialinio tinklo paskyroje.

Šis pareiškimas tapo dar vienu žingsniu gilėjančiame konflikte tarp Armėnijos valdžios ir dvasininkijos. Priminsime, dar gegužę premjeras vyriausybės posėdyje Armėnų Bažnyčios šventyklų būklę pavadino „sandėliais“ ir pareikalavo „įdiegti standartus“, pareikšdamas, kad „tikrasis šių paminklų savininkas yra valstybė“.

Bažnyčia sureagavo griežtai, atkreipdama dėmesį į ministro pirmininko nekompetenciją, tinkamo išsilavinimo stoką ir „vidinę visuomenės komunikacijos krizę“.

Kitą dieną Pašinianas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė itin grubų ir įžeidų pareiškimą, nukreiptą prieš katalikosą Gareginą II.

Jis taip pat suabejojo vyskupų skaistumu ir dorumu, apkaltinęs kai kuriuos hierarchus celibato laužymu.

Premjero žmona Ana Hakopian taip pat įsitraukė į išpuolius, pavadinusi dvasininkus „pagrindiniais šalies pedofilais“.

Vėliau Pašinianas pareiškė, kad valdžiai turi priklausyti „lemiamas balsas“ renkant katalikosą, o kandidatai į šias pareigas turėtų praeiti valstybinį biografijos patikrinimą.

Jis taip pat pagrasino paviešinti kompromituojančią medžiagą apie dabartinį patriarchą Gareginą II ir perduoti bylą teismui.

Kaip paaiškėjo, vyriausybės vadovas inicijuoja specialios koordinacinės grupės sukūrimą katalikoso pašalinimui.

Pirmuosius dešimt šios grupės narių Pašinianas atrinks asmeniškai – pagal religinio nuoširdumo kriterijus: anot jo, „jie turi tikėti Dievu, bent kartą gyvenime perskaityti Bibliją, bent kartą per penkerius metus laikytis Didžiojo pasninko ir kasdien melstis“.

Kaip anksčiau skelbė Laikmetis.lt Armėnijoje už mėginimą nuversti valdžią buvo suimti du arkivyskupai.

The post Armėnijos premjeras didina konfliktą su Bažnyčia: siūlo rinkti naują jos vadovą appeared first on LAIKMETIS.

Pasak pareigūnų, 2002 m. Bažnyčios vadovas esą įgijo Rusijos Federacijos pilietybę ir apie tai nepranešė Ukrainos valdžios institucijoms. UST taip pat pareiškė, kad „turimais duomenimis“ metropolitas Onufrijus „palaiko ryšius su Maskvos patriarchatu ir sąmoningai priešinosi Ukrainos Bažnyčios kanoninės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato įgijimui“.

„Nepaisydamas plataus masto invazijos, Berezovskis (Onufrijus) faktiškai toliau remia Rusijos Ortodoksų Bažnyčios ir jos vadovybės, ypač patriarcho Kirilo (Gundiajevo), politiką“, – rašoma UST spaudos tarnybos pranešime.

UOB Informacinio ir švietimo skyriaus vadovas metropolitas Klimentas paneigė UST pareiškimus apie Onufrijaus turimą Rusijos pilietybę.

„Metropolitas Onufrijus neturi jokio kito paso, išskyrus Ukrainos“, – sakė jis leidiniui „Strana“.

Pasak arkivyskupo, UOB vadovas niekada nėra kreipęsis į jokios kitos valstybės, įskaitant Rusiją, institucijas dėl kitos pilietybės suteikimo.

Jis pabrėžė, kad metropolitas Onufrijus gins savo teises kaip Ukrainos pilietis ir turi teisę skųsti prezidento Zelenskio dekretą dėl pilietybės atėmimo teismui.

The post Volodymyras Zelenskis atėmė pilietybę iš Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vadovo appeared first on LAIKMETIS.

„Persekiojimas prieš vyskupą Mikaelą yra ne kas kita, kaip klasikinis politinio susidorojimo atvejis ir asmeninio keršto išraiška iš žmogaus, kuris save vadina krikščioniu ir Armėnų Bažnyčios vaiku. Būtent jis išvakarėse davė nurodymą teisėsaugai blokuoti Pirmojo Sosto Šventojo Ečmiadzino teritoriją, taip įvykdydamas precedento neturintį ir gėdingą pasikėsinimą prieš viso armėnų pasaulio dvasinį centrą, dvasininkiją ir tikinčiuosius. Raginame teismų sistemą ir atsakingas institucijas veikti teisinėje erdvėje ir nedelsiant paleisti arkivyskupą Mikaelą Adžapahjaną“, – teigiama pareiškime.

Armėnų Apaštališkoji Bažnyčia sprendimą suimti arkivyskupą pavadino „premjero ir kitų aukštų valdžios pareigūnų antireliginės politikos, taip pat neapykantos ir priešiškos retorikos dvasininkijos atžvilgiu“ padariniu.

Anksčiau buvo pranešta, kad Armėnijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą Širako vyskupijos vadovui arkivyskupui Mikaelui Adžapahjanui, kaltindama jį raginimais nuversti konstitucinę santvarką. Birželio 29 d. Jerevano teismas skyrė jam dviejų mėnesių suėmimą.

The post Armėnų Bažnyčia reikalauja išlaisvinti arkivyskupą Mikaelą Adžapahjaną appeared first on LAIKMETIS.

Abi pusės nesutaria nuo tada, kai įtakingos Apaštališkosios Bažnyčios vadovas katalikosas Gareginas II paragino premjerą Nikolą Pašinianą atsistatydinti dėl pralaimėto 2020 metų karo su Azerbaidžanu. 

Armėnija yra labai susiskaldžiusi nuo to laiko, kai 2023 metais pralaimėjo karą su Azerbaidžanu dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, kurį paliko daugiau kaip 100 tūkst. etninių armėnų.

Nuo to laiko N. Pašinianas susiduria su priešiška reakcija dėl savo pastangų normalizuoti santykius su Baku, įskaitant tam tikrų pasienio teritorijų perleidimą. Kritikai šį žingsnį pasmerkė kaip kapituliaciją, nes Azerbaidžanas reikalavo didelių nuolaidų mainais į ilgalaikę taiką.

Trečiadienį Armėnijos valdžios institucijos pranešė sužlugdžiusios perversmo sąmokslą, kuriame, pasak jų, dalyvavo vienas aukšto rango dvasininkas, telkęs opoziciją prieš premjerą, ir daugiau nei dešimtis kitų įtariamųjų. 

Naujas susirėmimas kilo po to, kai policija atvyko į Apaštališkosios Bažnyčios vadovo rezidenciją Ečmiadzine sulaikyti kito aukšto rango pareigūno ir arkivyskupo Mikaelio Adžapahjano.

Jis kaltinamas viešai raginęs nuversti Armėnijos vyriausybę.

Policininkai, norėdami sulaikyti M. Adžapahjaną, bandė patekti į Garegino II rezidenciją. 

Anksčiau penktadienį prokurorai M. Adžapahjaną apkaltino „viešais raginimais užgrobti valdžią ir smurtu nuversti konstitucinę santvarką“.

Po kunigų ir teisėsaugos pareigūnų susirėmimo arkivyskupas pareiškė, kad pasiduos policijai, tačiau neigė jam pateiktus kaltinimus.

„Tai akivaizdus neteisėtumo aktas prieš mane, – sakė jis. – Niekada nekėliau grėsmės mūsų šaliai. Tikroji grėsmė slypi vyriausybėje. Aš nesislėpsiu. Aš eisiu su jais.“

Tačiau vietiniai gyventojai ir kunigai užvėrė rezidencijos vartus, neleisdami M. Adžapahjanui išeiti ir pasiduoti policijai.

Armėnijos saugumo tarnyba pranešė, kad dislokuos papildomas pajėgas M. Adžapahjanui sulaikyti.

Vis tik M. Adžapahjanui pėsčiomis išsiruošė į Tyrimų komitetą Jerevane. Vietos naujienų portalai transliuoja vaizdus iš visų armėnų katalikoso rezidencijos teritorijos Ečmiadzine.

„Galiu būti bet kas, tik ne bėglys“, – taip jis paaiškino savo sprendimą.

Prieš palikdamas Ečmiadziną arkivyskupas M. Adžapahjanas pareiškė, jog tikisi savo suėmimo. „Taip, manau, kad mus visus suims“, – atsakė jis į atitinkamą klausimą.

Jerevanas yra maždaug už 20 km nuo Ečmiadzino. Tuo metu sostinėje tvyro stiprus karštis – temperatūra siekia 30 laipsnių.

Dalis prie katalikoso rezidencijos susirinkusių žmonių bandė sutrukdyti arkivyskupui išeiti, norėdami jį apsaugoti nuo saugumo pajėgų Ečmiadzino teritorijoje.

Minioje kilo keli susistumdymai, tačiau M. Adžapahjanui pavyko išeiti už rezidencijos ribų.

Saugumo pajėgos kol kas netrukdo žygiui. Arkivyskupą lydintys tikintieji ragina aplinkinius prisijungti prie jų.

Anksčiau šį mėnesį N. Pašinianas paaštrino nesantaiką su Bažnyčia, apkaltindamas Gareginą II turint nesantuokinį vaiką ir ragindamas tikinčiuosius jį nuversti.

Tai paskatino raginimus ekskomunikuoti patį N. Pašinianą.

The post Armėnijoje kaista situacija: susirėmė dvasininkai ir policija appeared first on LAIKMETIS.

Interviu TV3 laidai „900 sekundžių“ jis teigė save laikantis konservatyviosios stovyklos atstovu, nors rinkimų kampanijos metu kai kas bandė jį pristatyti kaip liberalesnių idėjų šalininką, priešingai nei kitas kandidatas.

Pasak Grantso, pagrindinė Bažnyčios užduotis XXI amžiuje – būti tarp žmonių ir padėti jiems autentiškai patirti Kristaus dvasią.

Moterų šventinimo klausimas LELB buvo svarstytas ir pateiktas balsavimui Sinode. Nuspręsta, kad į dvasininko tarnystę gali kandidatuoti tik vyrai. Grantsas pabrėžė, kad šiuo klausimu LELB laikysis Bažnyčios tradicijos.

Be to, jei ateityje Bažnyčios požiūris šiuo klausimu sušvelnėtų, jis būtų priverstas atsistatydinti, nes kitaip meluotų rinkėjams dėl tęstinės krypties laikymosi.

Kalbėdamas apie homoseksualių porų santuokas, Grantsas sakė, kad šioje srityje taip pat neplanuojami jokie pokyčiai – Bažnyčia aiškiai mato Šventajame Rašte pagrindimą, kodėl tokia sąjunga negali būti laiminama Dievo vardu.

Vis dėlto LELB vadovas pažymėjo, kad seksualinių mažumų atstovai yra kviečiami į Bažnyčią – jiems visada yra vietos, tačiau šių porų sąjungų Bažnyčia nelaimins.

The post Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovas Rinaldas Grantsas nelaimins homoseksualių porų appeared first on LAIKMETIS.

Worrenas dalyvavo iniciatyvoje „Global 2033“, kuri suburia jaunus katalikų lyderius ir veikėjus evangelizacijos darbams ruošiantis 2000-osioms Sekminių metinėms, vyksiančioms 2033 m. Kaip praneša krikščioniškas portalas The Christian Post, Worrenas kalbėjo apie būtinybę bendradarbiauti tarp krikščioniškų konfesijų, nes „jokia denominacija viena pati negali įvykdyti Didžiojo paliepimo“.

„Pasaulyje yra apie 2,5 milijardo žmonių, kurie teigia tikį Jėzų Kristų. Iš jų maždaug 1,3 milijardo yra katalikai, tai sudaro apie pusę visų krikščionių“, – sakė jis interviu katalikų televizijos kanalui EWTN.

Pasak Worreno, „mes niekada nepasieksime kultūrinės vienybės, niekada neturėsime struktūrinės vienybės, o doktrininės vienybės – juo labiau“, tačiau, anot jo, „visi krikščionys gali sutikti dėl vieno: esame pašaukti skelbti Evangeliją“.

Paklaustas apie įtampą tarp protestantų ir katalikų, Worrenas priminė Jėzaus aukščiausiojo kunigo maldą iš Evangelijos pagal Joną 17 skyriuje. Jis pažymėjo, kad tai yra ilgiausia malda Naujajame Testamente ir pridūrė: „Didžioji Jėzaus malda yra apie vienybę. Tai vis dar neišklausyta Jo malda.“

Pagrįsdamas savo dalyvavimą katalikiškame renginyje, Worrenas sakė: „Aš meldžiuosi su kiekvienu, kuris tiki, kad Jėzus Kristus yra mano gyvenimo Viešpats. O tai – broliai ir seserys Kristuje.“

Worrenas jau anksčiau buvo kritikuotas evangelikų bendruomenėje už glaudų bendradarbiavimą su Katalikų Bažnyčia. 2014 m. jis dalyvavo Vatikano organizuotame kolokviume apie vyro ir moters papildomumą, po kurio kai kurie ragino jį atgailauti.

2024 m. vasarį Worrenas taip pat sulaukė kritikos dėl teologinių pareiškimų, kai socialiniame tinkle „X“ paskelbė ir netrukus ištrynė žinutę, teigdamas, kad jei Jėzus gyventų šiandien, Jis būtų „vidurio politikas“, nes buvo nukryžiuotas tarp dviejų nusikaltėlių.

„Jei ieškote tikrojo Jėzaus, o ne partiniais motyvais iškraipytos karikatūros, Jį rasite per vidurį, nė vienoje iš pusių“, – rašė jis. Po to, kai jį apkaltino netinkamai interpretuojant Evangeliją politiniame kontekste, Worrenas pašalino įrašą ir atsiprašė: „Atsiprašau. Blogai išsireiškiau. Netikiu, kad Jėzus buvo centristas. Jis yra daug aukščiau viso to. ‘Mano karalystė ne iš šio pasaulio...’ (Jn 18,36). Jis reikalauja mūsų visiškos ištikimybės kaip gyvenimo centro.“

2023 m. Pietų baptistų konvencija iš savo gretų pašalino Worreno įkurtą „Saddleback“ bažnyčią, kai joje buvo paskirta moteris pamokslininkės-pastorės pareigoms. Nepaisant Worreno apeliacijų, sprendimas buvo paliktas galioti.

The post Garsusis pastorius Rickas Worrenas: Jėzaus malda už mokinių vienybę dar neišklausyta appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai pranešė Christian Post, remdamasis Graphs About Religion publikacija Substack platformoje.

Skirtumai tarp konfesijų aiškiai atsiskleidė ir kitose tikėjimo srityse. Pragaro egzistavimu tiki 93 % evangelikų pastorių, tačiau tuo tiki tik 70 % katalikų kunigų ir vos 45 % tradicinių protestantų dvasininkų. Tikėjimą stebuklingu išgydymu patvirtino 84 % evangelikų, 78 % katalikų ir tik 47 % tradicinių protestantų dvasiškių.

Įsitikinimą Dievo egzistavimu stipriausiai išreiškė evangelikai (98 %) ir juodaodžių protestantų vadovai (89 %). Katalikų tarpe šis rodiklis siekia 85 %, o tradicinių protestantų – tik 70 %. Dalis pastarųjų (26 %) nurodė, kad tiki Dievą, bet kartu pripažįsta turintys abejonių. Tuo tarpu tarp ne krikščioniškų religijų dvasininkų tik trečdalis tvirtai tiki Dievo buvimu, dar 29 % tiki „aukštesnėmis jėgomis“, o apie 20 % laiko save agnostikais ar ateistais.

Apklausa taip pat atskleidė skirtingas Biblijos sampratas. Krikščionių dvasininkai pasiskirstė į tris pagrindines grupes: viena laiko Bibliją Dievo žodžiu, kurį reikia skaityti pažodžiui (apie 20 % evangelikų ir juodaodžių protestantų), kita – kaip įkvėptą, be klaidų, bet turinčią simbolinių vietų (tai dauguma evangelikų, juodaodžių protestantų ir pusė katalikų). Trečioji grupė, kurią daugiausiai sudaro tradicinių protestantų dvasininkai (70 %) bei pusė katalikų, mano, kad Biblijoje yra kultūriškai sąlygotų vietų, kurios ne visada istoriškai tikslios.

Tikėjimo stiprumas taip pat koreliuoja su požiūriu į evangelizaciją. Įsitikinimą, kad jų religija tinka visiems žmonėms, pareiškė 93 % evangelikų, 71 % juodaodžių protestantų, 58 % katalikų ir 51 % tradicinių protestantų. Į klausimą, ar reikia stengtis atversti kitus į savo tikėjimą, teigiamai atsakė 82 % evangelikų, tačiau tik apie 32 % katalikų ir tradicinių protestantų. Tarp ne krikščionių dvasininkų su tuo sutiko vos 8 %, o 72 % pasisakė prieš tokį siekį.

The post Tyrimas: tik 25 % katalikų ir tradicinių protestantų dvasininkų JAV tiki Adomo ir Ievos istoriškumu appeared first on LAIKMETIS.

Organizatorių teigimu, tai buvo didžiausias masinis krikštas Jungtinių Valstijų istorijoje.

Prie iniciatyvos prisijungė daugiau nei 650 bažnyčių iš visų 50 valstijų.

Pagrindinis renginys vyko Piratų įlankos paplūdimyje Kalifornijoje – simbolinėje Amerikos protestantizmui vietoje.

Daugelis dalyvių šį įvykį apibūdino kaip gilų dvasinį išgyvenimą.

„Tai buvo neįtikėtina, atrodė, tarsi Dievas būtų šalia“, – dalijosi viena iš neseniai pakrikštytų.

The post JAV per Sekmines vienu metu 26 tūkst. žmonių priėmė krikštą appeared first on LAIKMETIS.

Kardinolas pažymėjo, kad kvietimas tikrai buvo pateiktas, bet prisipažino, jog premjero žodžiai jam „nepadarė įspūdžio“. Pasak jo, vizitas galėtų įvykti tik išsprendus saugumo ir turinio klausimus.

„Popiežius niekada nevažiuos ten, kur susiduria su Bažnyčios ir visuomenės pasipriešinimu“, – pabrėžė kardinolas.

Kalbėdamas apie retus popiežių vizitus į stačiatikių šalis, Nemetas išskyrė Serbijos padėtį: „Man šiek tiek gėda prisipažinti, kad Serbijoje, kaip ir Rusijoje bei Baltarusijoje, per du tūkstančius metų nesilankė nė vienas popiežius“, – sakė jis.

Kardinolas taip pat priminė svarbų įvykį – Vatikano valstybės sekretoriaus pernai vykusio vizito į Belgradą metu išsakytą žinią. Tuomet jis pranešė Serbijos prezidentui Aleksandrui Vučičiui, kad Kosovas siekia atidaryti oficialią atstovybę Vatikane. Tai reiškia, kad Priština siekia užmegzti tiesioginius ryšius su Šventuoju Sostu, nepaisant to, jog Katalikų Bažnyčia oficialiai nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės.

Buvęs Katalikų Bažnyčios vadovas, popiežius Pranciškus, taip pat buvo pakviestas atvykti į Serbiją, tačiau vizitas neįvyko – be Serbijos stačiatikių Bažnyčios sutikimo jis neįmanomas. Stačiatikių hierarchija ir toliau atsargiai žvelgia į Vatikano veiksmus, ypač atsižvelgiant į Kosovo pastangas suartėti su Katalikų Bažnyčia.

The post Serbijos kardinolas: popiežius nevyksta ten, kur priešinasi Bažnyčia ir visuomenė appeared first on LAIKMETIS.