Toledo vyskupas Franciskas Sesaras Garsija Maganas Ispanijos vyskupų konferencijos (CEE) vardu balandžio 4 d. pareiškė, kad tikintieji ryžtingai gina 150 metrų aukščio kryžių, vainikuojantį šį memorialinį kompleksą. Šis memorialas, kurio statyba truko daugiau nei dešimtmetį, buvo atidarytas 1959 m., siekiant pagerbti žuvusius per Ispanijos pilietinį karą (1936–1939 m.).

Kompleksas įsikūręs netoli Eskorialo vienuolyno, maždaug 58 km nuo Madrido, 1365 hektarų plote. Jo teritorijoje yra požeminė katalikų bazilika, benediktinų vienuolynas, mokykla, skulptūriniai Kristaus kančios vaizdiniai išilgai laiptų, vedančių į viršų, ir milžiniškas Šventasis Kryžius.

Komplekse palaidota daugiau nei 33 700 karių iš abiejų konflikto pusių, įskaitant apie 12 tūkstančių respublikonų, kurių palaikai čia perkelti be artimųjų žinios. Nuo 1975 m. lapkričio iki 2019 m. spalio bazilikos kriptoje prie altoriaus buvo palaidotas Francisco Franco – diktatorius, kurio įsakymu kompleksas buvo pastatytas.

Visa memorialo architektūra pasižymi didžiuliu mastu, įskaitant uoloje iškaltą baziliką. Už uolos stovi benediktinų vienuolynas su 120 vietų svečių namais ir nedidelėmis vienuolių kapinėmis. Nuo komplekso vartų iki Šventojo Kryžiaus papėdės veda kalnų kelias ir didelė 30,6 tūkst. kv. m esplanada.

Spaudos konferencijoje po plenarinės Ispanijos vyskupų konferencijos asamblėjos vyskupas Garsija Maganas patvirtino, kad Ispanijos vyriausybė iš pradžių buvo pareiškusi ketinanti nugriauti baziliką ir panaikinti benediktinų vienuolyną. Apie tai buvo informuotas ir Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas rinkiminės kampanijos metu.

Spalio 11 d. vykusio naujai išrinkto premjero Pedro Sanchezo susitikimo su popiežiumi Pranciškumi metu buvo paliestas ir Šventojo Kryžiaus griovimo klausimas, nors tai nebuvo oficiali visos vyriausybės pozicija.

Per antrąjį Ispanijos valdžios susitikimą su Šventuoju Sostu, vykusį 2024 m. vasarį, kuriame dalyvavo premjero administracijos vadovas ir teisingumo ministras Feliksas Bolañosas, vyskupai pateikė vadinamąsias „raudonąsias linijas“. Tarp jų – katalikiškų pamaldų išsaugojimas Popiežiškojoje Šventojo Kryžiaus bazilikoje, benediktinų vienuolyno išlaikymas ir visų religinių pastatų, įskaitant Šventąjį Kryžių, apsauga.

Pasak vyskupo Garsijos, susitikimo metu buvo parengtas preliminarus susitarimo projektas, kurį dar reikės galutinai suderinti ir oficialiai patvirtinti, nors vyriausybė jau pradėjo kai kuriuos veiksmus, susijusius su rekonstrukcija ir pertvarka.

Šiuo metu Ispanijos būsto ministerija yra patvirtinusi trijų institucijų – Būsto ir urbanistikos politikos ministerijos, Teritorinės politikos ir demokratinės atminties ministerijos bei Šventojo Kryžiaus fondo – susitarimą dėl komplekso „rekonfigūracijos“. Tačiau Krikščionių teisininkų fondas pateikė ieškinį, kuriuo reikalauja nedelsiant sustabdyti šį susitarimą ir visas su rekonstrukcija susijusias veiklas.

Vyskupų asamblėja primena: „Bazilika, kaip bažnyčia, turi neliečiamą statusą pagal 1979 m. Šventojo Sosto ir Ispanijos vyriausybės pasirašytus susitarimus. Vyriausybės siūlomas projektas yra šventovės išniekinimas. Todėl vienintelė išeitis – visapusiškai pasinaudoti tautos teisėmis, kad būtų apginta šios šventovės neliečiamybė kaip susitaikymo ir amžinos taikos paminklas Ispanijos tautai.

Bet kokie valdžios veiksmai bazilikoje – statybos darbai, ekshumacijos, revizijos ar kiti – gali būti vykdomi tik gavus atitinkamos bažnytinės valdžios, įskaitant vienuolyno vyresnįjį ar vietinį ordinarą, žinią ir sutikimą, kaip tai numato kanonų teisė.“

The post Ispanijoje tikintieji stojo ginti nuo valdžios aukščiausio pasaulyje kryžiaus appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusią savaitę Kinijos Komunistų partijos (KKP) paskelbtos naujos taisyklės įveda griežtus apribojimus misionieriškai veiklai šalyje, praneša valstybinė Kinijos žiniasklaida ir KKP atstovai.

Taisyklės, kurios įsigalioja gegužės 1 d., draudžia užsieniečiams pamokslauti, dalintis savo tikėjimu ar kurti religines organizacijas be oficialaus vyriausybės leidimo, praneša persecution.org.

Valstybinė Kinijos žiniasklaida teigia, kad peržiūrėtos taisyklės prisideda prie nacionalinio saugumo stiprinimo — tai įprastas KKP pretekstas religijos persekiojimui — bei padeda apsaugoti „normalią religinę veiklą“, t. y. tik tą veiklą, kuri vykdoma griežtai prižiūrint valstybei ir per valstybines religines institucijas.

KKP jau seniai žiūri į nepriklausomą religinę veiklą su įtarumu, teigdama, kad religinis lojalumas prieštarauja aukščiausiam lojalumui, kurio reikalauja partija. Vyriausybė laiko nepriklausomą religinę veiklą sektomis ir ekstremizmu, nepriklausomai nuo jos teologinių šaknų, ir reikalauja, kad visa krikščioniška veikla vyktų tik valstybės patvirtintose bažnyčiose.

Protestantų bažnyčia „Trys savastys“ ir Kinijos katalikų patriotinė asociacija yra ryškiausi tokių valstybinių religinių institucijų pavyzdžiai. Šios institucijos propaguoja KKP ir Kinijos prezidento Si Dzinpingo asmenybės kultą giesmėse, pamoksluose ir viešuose renginiuose.

Nepriklausomos namų bažnyčios, veikiančios už valstybinės sistemos ribų, dažnai yra puolamos reidų, o jų nariai sulaikomi kaltinant juos veikla prieš valstybės interesus.

Šių metų pradžioje Kinijos vyriausybė paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad 2024 m. suintensyvėjo nepriklausomų religinių grupių persekiojimas.

„2024 metais Kinijos viešojo saugumo institucijos sustiprino pastangas likviduoti sektas“, – rašoma valstybinėje žiniasklaidoje Global Times. „Jos dirba siekdamos suvaldyti religinių organizacijų augimą ir plitimą šalyje, sumažinti galimas grėsmes nacionaliniam politiniam saugumui ir palaikyti socialinį stabilumą.“

Kinijos viešojo saugumo ministerija savo pareiškime platformoje WeChat nurodė, kad padidino išlaidas technologijoms ir darbo jėgai, skirtai kovoti su nepriklausomomis religinėmis organizacijomis.

Kinija pirmauja pasaulyje pagal technologijų panaudojimą savo piliečių sekimui ir represijoms. Nors tikrasis stebėjimo aparato mastas nežinomas, tyrimai rodo, kad šalyje veikia sistema, sekanti kiekvieno piliečio judėjimą, kad būtų galima įvertinti jų lojalumą KKP. Nuo kasdienių detalių, tokių kaip apranga, iki rimtesnio stebėjimo, pavyzdžiui, su kuo žmogus bendrauja, sistema veikia siekdama stebėti ir vertinti piliečių lojalumą.

Kinijos pareigūnai naudoja šios sistemos duomenis, kad stebėtų ir kontroliuotų asmenis, kuriuos laiko pavojingais valstybei. Ypač tai taikoma tiems, kurie susiję su neregistruotomis namų bažnyčiomis, bei tiems, kurie siekia išpažinti religiją ne valstybinėse institucijose.

The post Kinija ruošiasi oficialiai uždrausti misionierių veiklą appeared first on LAIKMETIS.

Kovo 31-ąją šios Karibų salos juodąją kroniką papildė žinia apie dviejų vienuolių seserų Evanette Onezaire ir Jeanne Voltaire nužudymą Mirbalė mieste, kaip balandžio 3-iąją patvirtino sostinės Port o Prenso katalikų arkivyskupas Maxas Leroy Mésidoras.

Pasak pranešimų, gerai ginkluotos nusikaltėlių gaujos pradėjo koordinuotą ataką jau kovo 30-ąją, atrodo, kad pirminis jų tikslas buvo bendrininkų iš vietinio kalėjimo išlaisvinimas. Tai joms pavyko – pranešama apie 500 kalinių pabėgimą. Tačiau tuo neapsiribota – gaujų nariai ėmėsi plėšimo kone 200 000 gyventojų turinčiame mieste, esančiame apie 50 kilometrų nuo sostinės, šaudydami į žmones, kurie jiems paprasčiausiai pasitaikė pakeliui.

Tokios ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės mažųjų seserų kongregacijos vienuolių žūties aplinkybės. Jos abi dirbo vienoje Mirbalė mokykloje. Išgirdusios šūvių garsus, jos slėpėsi viename kambaryje, kartu su jomis buvo jauna mergina. Į kambarį įsiveržęs gaujos narys tuoj pat paleido mirtinus šūvius į vienuoles. Su jomis buvusi mergaitė buvo sužeista, bet išgyveno. Šiomis dienomis Mirbalė mieste žuvo dešimtys žmonių, policijos ir kariuomenės pajėgos bando susigrąžinti kontrolę.

The post Haityje nužudytos dvi vienuolės appeared first on LAIKMETIS.

Pasak „UCA News“, 46 metų pastorius keliavo iš Haidarabado į Radžamandrį, tačiau kelionės tikslo taip ir nepasiekė. Kovo 25 d. anksti ryte jis buvo rastas negyvas pakelėje. Pastorius paliko žmoną ir du mažamečius vaikus.

Iš pradžių valstijos valdžios institucijos pranešė, kad pastoriaus mirties priežastis - nelaimingas atsitikimas kelyje, tačiau gausėjantys įrodymai ir visuomenės pasipiktinimas paskatino valstijos vyriausybę pradėti tyrimą dėl tyčinės žmogžudystės.

Open Doors UK praneša, kad Pagadala neseniai sulaukė grasinimų nužudyti dėl to, kad atvirai gynė krikščionybę Indijoje. Organizacija pažymėjo, kad dieną prieš mirtį jis dalyvavo maldos susirinkime.

Šimtai krikščionių, vedami pagrindinių krikščioniškų organizacijų vadovų, kovo 26 d., kitą dieną po to, kai buvo rastas pastoriaus kūnas, susirinko prie Haidarabado valstybinės ligoninės, reikalaudami nuodugniai ištirti jo mirties aplinkybes.

Andhra Pradešo vyriausiasis ministras N. Chandrababu Naidu nurodė policijai ištirti šį įvykį, o pastoriaus mirties aplinkybėms ištirti buvo sudaryta speciali tyrimo grupė. Taip pat nurodyta, kad tyrimą atliktų vykdomasis magistratas.

Krikščionių mitingai privertė ligoninės vadovybę atlikti Pagadalos kūno skrodimą, tačiau jo rezultatai dar neatskleisti.

The post Nužudytas žinomas Indijos pastorius appeared first on LAIKMETIS.

2023 m. Europos krikščionių netolerancijos ir diskriminacijos stebėsenos centras užfiksavo 2 444 antikrikščioniškus neapykantos nusikaltimus 35 Europos šalyse. Šis skaičius apima 232 asmeninius išpuolius – nuo priekabiavimo ir grasinimų iki fizinio smurto. Beveik pusė atakų įvyko Prancūzijoje.

Nerimą kelianti tendencija taip pat paminėta 2023 m. Popiežiškosios pagalbos Bažnyčiai reikalingiems fondo paskelbtoje Religinės laisvės ataskaitoje.

Pastarosios ataskaitos santraukoje įspėjama apie „didelį incidentų skaičiaus augimą, kuriuos vykdo asmenys ar grupės, propaguojančios tam tikras ideologines pažiūras ir netoleruojančios kitų religinių įsitikinimų“.

„Išpuoliai daugiausia buvo nukreipti prieš religinių bendruomenių narius (t. y. katalikus ir evangelikus) ir dažniausiai vykdyti proabortinių bei profeministinių grupių, taip pat grupių, skatinančių lyčių ideologiją“, – priduriama santraukoje.

Dokumente taip pat teigiama: „Argentinoje, Bolivijoje, Brazilijoje, Čilėje, Kolumbijoje, Kosta Rikoje, Gvatemaloje, Haityje ir Meksikoje buvo užfiksuota incidentų (kai kuriais atvejais – nusikaltimų), įskaitant išpuolius prieš vienuolius, vandalizmo aktus, išniekinimus ar religinių jausmų įžeidimus.“

Ispanijoje įkurto ir dabar Meksikoje skyrių atidariusio fondo „Krikščionių teisininkai“ prezidentė Polonia Castellanos pareiškė: „Kai puolami ir žeminami katalikai bei krikščionys apskritai, nieko neįvyksta, tačiau jei tai būtų padaryta kitai grupei, pasekmės būtų neatidėliotinos.“

„Manau, kad iš dalies mes patys dėl to kalti“, – apgailestavo ji, nes katalikai „leidome save žeminti ir įžeidinėti nieko nedarydami, todėl pasiekėme šį pavojingą kraštutinumą“.

The post Ataskaita: išpuoliai prieš katalikus Europoje ir Lotynų Amerikoje vis dažnesni ir toleruojami appeared first on LAIKMETIS.

Šis įstatymas buvo priimtas dar 1978 m., tačiau iki šiol nebuvo taikomas.

2024 m. rugsėjį Gauhatio Aukščiausiasis teismas įpareigojo valstijos vyriausybę, vadovaujamą Indijos nacionalistinės partijos „Bharatiya Janata Party“ (BJP), per šešis mėnesius parengti taisykles, reikalingas šio įstatymo įgyvendinimui, t. y. iki 2025 m. kovo pabaigos.

Įstatymas draudžia tikėjimo keitimą, jei jis vyksta naudojant „prievartą, spaudimą ar apgaulingas priemones“, taip pat reikalauja, kad asmenys, norintys pakeisti religiją, iš anksto gautų rajono valdžios leidimą.

Krikščionių bendruomenė, sudaranti daugiau nei 30 % Arunachal Pradešo valstijos gyventojų, teigia, kad šis įstatymas pažeidžia jų konstitucinę teisę į tikėjimo laisvę ir yra nukreiptas daugiausia prieš krikščionis. Tuo tarpu kitos religinės grupės, tokios kaip budistai ar vietinių tradicinių tikėjimų išpažinėjai, nepatiria tokios pačios kontrolės.

Protesto akciją organizavo „Arunachal Pradešo krikščionių forumas“, o ji tapo kulminacija kelias savaites trukusio pasipriešinimo įstatymui.

Anksčiau forumo atstovai susitiko su valstijos vidaus reikalų ministru, reikalaudami atšaukti įstatymą, tačiau jiems buvo atsakyta, kad vyriausybė privalo įvykdyti teismo nurodymą. Reaguodami į tai, forumo nariai pažadėjo sustiprinti protestus, jei įstatymas nebus atšauktas iki kovo pabaigos.

Tuo tarpu įstatymo šalininkai, įskaitant „Valstijos vietinių tautų tikėjimo ir kultūros draugiją“, teigia, kad krikščionybės plitimas kelia grėsmę senosioms genčių tradicijoms ir papročiams. Jie taip pat surengė kontrprotestą bei žygį, ragindami kuo greičiau įgyvendinti įstatymą.

Šiuo metu panašūs įstatymai galioja 11 Indijos valstijų. Krikščionys, kurie sudaro 2,3 % šalies gyventojų, dažnai susiduria su išpuoliais ir persekiojimu, prisidengiant „kovos su priverstiniu atsivertimu į krikščionybę“ argumentu.

The post Indijoje 200 tūkstančių krikščionių protestavo prieš diskriminacinį įstatymą appeared first on LAIKMETIS.

Tokias išvadas pateikė nevyriausybinė organizacija Rossingo centras švietimui ir dialogui, pristatydama savo metinę ataskaitą „Išpuoliai prieš krikščionis Izraelyje ir Rytų Jeruzalėje“.

Izraelyje ir Rytų Jeruzalėje gyvena apie 180 000 krikščionių (1,8 % visų Izraelio gyventojų), iš kurių 78,8 % yra arabai. Ataskaita remiasi dokumentuotais išpuoliais ir 300 krikščionių apklausa, atlikta 2024 m.

Per šį laikotarpį užfiksuota 111 fizinio smurto atvejų prieš krikščionis, dažniausiai nukentėdavo dvasininkai, nes jų apranga išskiria juos iš kitų. Vienas dažniausių incidentų – spjaudymas į kunigus gatvėse.

Taip pat dokumentuoti vandalizmo ir bažnyčių išniekinimo atvejai, tokie kaip grafičiai, akmenų mėtymas, padegimai. Visais užregistruotais atvejais užpuolikai buvo izraeliečiai žydai, dažniausiai jauni vyrai iš ultraortodoksų arba nacionalistinių religinių grupių.

Apklausa parodė, kad 30,8 % krikščionių jaučiasi priimami Izraelio visuomenėje, 34 % – nepriimami. Tarp jaunimo (18–29 m.) net 56 % mano, kad izraeliečiai jų nepriima.

2018 m. priimtas Pamatinis įstatymas „Izraelis – žydų tautos nacionalinė valstybė“ dar labiau sustiprino krikščionių nepasitenkinimą – 68 % apklaustųjų mano, kad dėl šio įstatymo jie tapo „antros rūšies piliečiais“. 36 % svarsto apie emigraciją, daugiausiai norinčių išvykti – Haifoje (48 %).

Dauguma krikščionių (58 %) teigia, kad jaučiasi patogiai nešiodami religinius simbolius žydų bendruomenėse, tačiau šis procentas yra žemesnis Rytų Jeruzalėje – tik 42 %.

Kalbant apie tapatybę, 34 % laiko save arabais krikščionimis, 23 % – Izraelio krikščionimis, 13 % – palestiniečių krikščionimis.

Rossingo centro atstovė Hana Bendkovski pristatydama ataskaitą pabrėžė, kad po 2023 m. spalio 7 d. įvykių Izraelyje stipriai išaugo ekstremistinės nuotaikos ir nepakantumas mažumoms.

Viena iš sudėtingiausių situacijų yra Siono kalne, kur labai mažoje teritorijoje gyvena žydų ir krikščionių bendruomenės. Pastaruoju metu čia ypač dažni išpuoliai prieš krikščionių dvasininkus ir piligrimus, bažnyčių bei krikščioniškų kapinių vandalizmas.

Ataskaitoje teigiama, kad išpuoliai prieš krikščionis nėra politinės darbotvarkės dalis, o labiau susiję su bendru sociopolitiniu klimatu, stiprėjančiu nacionalizmu ir Izraelio, kaip pirmiausia žydų valstybės, suvokimu.

Krikščionių bažnyčios susiduria su įvairiais administraciniais iššūkiais santykiuose su Izraelio valdžia, įskaitant problematišką vizų išdavimą dvasininkams, neaiškų bažnyčių mokesčių statusą, bandymus eksproprijuoti bažnyčioms priklausančią žemę ir turtą.

Pasak Bendkovski, Izraelio valdžia nelaiko krikščionių prioritetu – jiems tiesiog jie nerūpi. Valdžia nepuola krikščionių tyčia, bet sąmoningai juos ignoruoja.

Rossingo centras – 2006 m. Jeruzalėje įkurta tarpreliginė taikos organizacija, kurios tikslas – skatinti taikų žydų, musulmonų ir krikščionių bendruomenių sugyvenimą bei dialogą Izraelyje ir Palestinoje.

The post Jeruzalėje pristatyta ataskaita apie išpuolius prieš krikščionis Izraelyje appeared first on LAIKMETIS.

Norwood Primary School informavo tėvus, kad šiemet nevyks tradicinė Velykinių kepurių eisena ir Velykų pamaldos. Mokyklos direktorė Stephanie Mander išsiųstame laiške paaiškino, kad toks sprendimas priimtas siekiant sukurti „labiau įtraukią atmosferą“.

„Atsisakydami specifinių religinių švenčių, mes siekiame sukurti aplinką, kuri gerbtų ir atsižvelgtų į visų mūsų vaikų ir jų šeimų įsitikinimus“, – aiškino Mander.

Šis sprendimas sukėlė tėvų pasipiktinimą, daugelis jų išreiškė nesupratimą. Vienas socialinių tinklų vartotojas rašė: „Jau geriau švęsti viską, nei nešvęsti nieko.“ Kitas pridūrė: „Anksčiau mokykla visada buvo atvira ir priėmė visas kultūras. Kodėl dabar staiga kažkas pasikeitė?“

Tuo pat metu mokykla paskelbė, kad birželį švęs Pabėgėlių savaitę, nes siekia gauti „Prieglobsčio mokyklos“ („School of Sanctuary“) statusą, kuris reiškia paramą migrantams.

Mander pripažino, kad atsisakymas laikytis Velykų tradicijų gali nuvilti kai kuriuos tėvus, tačiau pabrėžė, jog „mokykla svarsto alternatyvius šio metų laiko šventimo būdus, kurie būtų įtraukesni visiems“.

Mokyklos sprendimas jau sulaukė kritikos Didžiosios Britanijos visuomenėje – kai kurie jį pavadino „skandalingu“.

The post Pradinė Jungtinės Karalystės mokykla atsisako tradicinio Velykų šventimo appeared first on LAIKMETIS.

Auchi vyskupijos komunikacijos direktorius tėvas Peteris Egielewa patvirtino, kad tėvas Philipas Ekweli saugiai paleistas į laisvę.

"Dabar jam teikiama tinkama medicininė pagalba", - sakė Egielewa.

"Deja, tačiau pagrobėjai žiauriai nužudė kartu su tėvu Ekveliu pagrobtą 21 metų vyresnįjį klieriką Endriu Peterį", - tęsė Egielewa. Jis išreiškė Nigerijos episkopato "nuoširdžią užuojautą Andrew Peterio šeimos nariams, melsdamas Dievą suteikti jiems paguodos ir stiprybės šiuo sunkiu metu. Tegul jo siela ilsisi ramybėje".

Ekweli ir Andrew Peteris buvo pagrobti iš Švento Petro katalikų bažnyčios Iviukhua-Agenebode rektorato, Etsako rytinės Edo valstijos vietinės valdžios rajone (LGA), kai ginkluoti asmenys užpuolė ir rektoratą, ir bažnyčią, išdaužė duris bei langus ir nuvedė juos į aplinkinį mišką.

Vyskupas Gabriel Ghiakhomo Dunia padėkojo Edo valstijos vyriausybei už "nuoširdžias pastangas išgelbėti aukas", tačiau išreiškė nepasitenkinimą ypač policijos reakcija į gelbėjimo darbus ir paragino ją imtis geresnių priemonių pagrobtoms aukoms gelbėti, o ne palikti visus gelbėjimo darbus tik pagrobtų aukų šeimos narių, draugų ir pažįstamų rankose.

The post Nigerijoje nužudytas pagrobtas klierikas; kunigas paleistas po 10 dienų nelaisvės appeared first on LAIKMETIS.

Įtarimai susiję su „YouTube TV“ atsisakymu leisti tikėjimo televizijos tinklui „Great American Family“, priklausančiam „Great American Media“, transliuoti savo platformoje. Kanalas, kuris savo laidomis siekia propaguoti šeimai palankias krikščioniškąsias vertybes, yra prieinamas per kabelinės ir palydovinės televizijos tiekėjus ir daugelį kitų transliacijos paslaugų.

„Šie susirūpinimą keliantys kaltinimai pateikti tuo metu, kai Amerikos viešajame diskurse pastebimas precedento neturintis – ir nepriimtinas – cenzūros proveržis“, – pranešime X teigė FCC pirmininkas Brendanas Carras, kurį prezidentas Donaldas Trumpas paskyrė vadovauti agentūrai.

„Prašau „Google“ pateikti atsakymus“, – pridūrė jis.

Kovo 7 d. B. Carro laiške „Google“ ir jos patronuojančiajai bendrovei „Alphabet“ teigiama, kad „YouTube TV“ „neatrodo, kad turi viešai skelbiamą politiką, nukreiptą prieš tokias programas“. Tačiau jis rašė: „Noriu nustatyti, ar jūsų bendrovė praktiškai vykdo šią diskriminacijos formą“.

„Buvo pareikštas susirūpinimas, kad jūsų bendrovė vykdo politiką (slaptą ar kitokią), kuria diskriminuojamos tikėjimu pagrįstos programos“, – priduriama laiške. „Pavyzdžiui, „Great American Media“ man parašė laišką, kuriame teigia, kad „YouTube TV“ sąmoningai marginalizuoja tikėjimu pagrįstą ir šeimai palankų turinį.“

„Buvo išreikštas susirūpinimas dėl to, kad jūsų bendrovė taiko politiką (slaptą ar kitokią), kuria diskriminuojamos tikėjimu pagrįstos programos“, – priduriama laiške. „Pavyzdžiui, „Great American Media“ parašė man laišką, kuriame teigia, kad „YouTube TV“ sąmoningai marginalizuoja tikėjimu pagrįstą ir šeimai palankų turinį.“

Karras rašė, kad „Great American Family“ tinklas „yra antras pagal populiarumą kanalas kabelinėje televizijoje“, tačiau „YouTube TV atsisako juos transliuoti“. Jis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad technologijų bendrovės „nutildo asmenis už tai, kad jie nedaro nieko daugiau, kaip tik išreiškia savo nuomonę internete ir skaitmeninėje erdvėje“.

„Supratimas apie paslaugų teikimo politikos pobūdį ... gali padėti informuoti FCC apie jos požiūrį į platesnį reguliavimo klausimų, kuriuos FCC buvo paraginta spręsti, rinkinį“, – teigiama J. Carro laiške.

J. Carras paprašė „Google“ informuoti FCC apie daugiakanalio vaizdo programų platinimo vaidmenį žiniasklaidos rinkoje ir informuoti agentūrą apie „YouTube TV“ derybų apie paslaugų teikimo politikos procesą bei galimą diskriminacijos dėl požiūrio taško vaidmenį.

Bendrovė „Great American Media“ jau bent kelis mėnesius bando užtikrinti, kad jos tinklas „Great American Family“ būtų prieinamas per „YouTube TV“. 2024 m. lapkričio mėn. „Great American Family“ prezidentas ir generalinis direktorius Billas Abbottas laikraščiui „Washington Examiner“ teigė, kad bandė „visais įmanomais būdais“ susitarti su „YouTube TV“.

„Na, mes pasiūlėme „YouTube TV“ visus įmanomus būdus, kaip gauti paslaugų teikimą platformoje, įskaitant nemokamą, ir iki šiol tai nebuvo priimta, ir mes pamatysime“, – tuo metu sakė Abbotas.

„Mes tikimės, kad jie pripažins auditorijos vertę, turinio stiprumą ir kokybę bei idėją remtis šeimos, tikėjimo ir šalies principais, tačiau nežinome, kur tai nuves.“

Google neatsakė į CNA prašymą pakomentuoti.

The post FCC apklausia „Google“ dėl tariamos tikėjimo pagrindu pagrįstos diskriminacijos „YouTube“ televizijos programose appeared first on LAIKMETIS.