Šventinių pamaldų metu vyskupas homilijoje priminė svarbią tiesą: daugiau nei prieš du tūkstančius metų Kristus meldėsi už mus visus, o šiandien kunigas, dalyvaudamas Kristaus kunigystėje, meldžiasi už jam patikėtus tikinčiuosius. Tai – gyva tarnystė, nuolat įsišaknijusi Kristaus meilėje ir maldoje.

Renginio metu buvo reiškiama padėka kunigams už jų ištikimą tarnavimą ir kviečiama tikinčiuosius nuolat lydėti juos malda. Taip pat raginta melsti naujų kunigiškų pašaukimų, kad Bažnyčioje niekada nestigtų tų, kurie skelbia Evangeliją ir dalina sakramentus.

Ši liturginė šventė – tai ne tik kunigų bendrystės ženklas, bet ir visos tikinčiųjų bendruomenės kvietimas atpažinti kunigystės vertę ir būtinumą Bažnyčios gyvenime.

The post Panevėžio vyskupijos kunigai pažymėjo kunigišką liturginė šventę appeared first on LAIKMETIS.

Į maldą susirinko apie 50 tikinčiųjų – drąsūs katalikai, siekiantys išreikšti ištikimybę Evangelijai ir Bažnyčios mokymui. Iniciatyvą palaikė katalikų tradicijos bendruomenė, Marijos legiono nariai, kuriuos subūrė aktyvi tikinčioji Tyrūnė Bačiulienė. Maldai vadovavo Šv. Pijaus kunigų brolijos kunigas Edmundas Naujokaitis.

Pasak renginio dalyvių, katalikų tikėjimas neatsiejamas nuo dvasinės tikrovės ir transcendentinio pasaulio, kuriame vyksta nuolatinė dvasinė kova tarp gėrio ir blogio. Viešai kalbamas rožinis šioje kovoje tampa dvasiniu pasipriešinimu blogiui ir liudija Kristaus pergalę.

Organizatoriai dėkoja visiems, kurie atsiliepė į kvietimą ir prisidėjo prie šios tylos bei maldos akcijos.

The post Baltic Pride 2025 festivalio metu prie Vilniaus arkikatedros vyko Atsilyginimo Rožančius appeared first on LAIKMETIS.

Pristatymo metu kalbėjo vienuolyno prioras t. Kazimieras Milaševičius OSB, oblatų atstovas t. Grigalius (Gregory Casprini), taip pat knygos sudarytojas oblatas Paulius Aleksandravičius. Savo liudijimu dalijosi ir pats autorius – Petras Janšauskas, kuris atvirai ir jautriai dėkojo Dievui bei visiems, prisidėjusiems prie šios knygos gimimo. Jis pabrėžė, kad tai nėra jo nuopelnas, o Dievo darbas ir dovana.

„Nesu rašytojas – esu paprastas žmogus, o dar tiksliau – beraštis. Bet Dievas surado mane ir davė žodžius, davė širdį, kad ji kalbėtų. Knyga gimė Jo valia, Jo laiku – su dideliu bendruomenės palaikymu ir brolių pagalba. Tai knyga, kurioje kiekvienas gali atrasti dalelę savęs“, – kalbėjo autorius.

Po pristatymo vyko pasirašytų knygų dalybos, gyvos diskusijos ir nuoširdi bendrystė.

Knygą šiuo metu galima įsigyti Šv. Benedikto Palendrių vienuolyne vietoje, internetu čia arba kreiptis el. paštu: sbv@palendriai.lt

The post Įvyko Petro Janšausko knygos pristatymas Palendriuose appeared first on LAIKMETIS.

Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ rašo miesto meras Arvydas Vaitkus, ši tradicija, po šešerių metų pertraukos sugrįžusi į uostamiestį, įgavo dar didesnį prasmingumą.

Į renginį susirinko skirtingų krikščioniškų konfesijų atstovai, įvairių bendruomenių lyderiai, politikai bei verslo atstovai. Anot mero, tai buvo proga ne tik kartu pasidalyti pusryčiais, bet ir nuoširdžiai pasikalbėti apie vertybes, bendrus iššūkius ir tai, kas vienija žmones nepaisant jų pažiūrų ar kilmės.

„Kalbėjome apie tai, ką ne visada išdrįstame garsiai pasakyti – apie tikėjimą, kuris suteikia stiprybės, apie pagarbą, kuri augina pasitikėjimą, apie atjautą, kuri gydo“, – pažymėjo Vaitkus.

Pasak mero, tokie susitikimai ne tik stiprina dialogą tarp įvairių miesto grupių, bet ir kuria prasmingą dvasinį pagrindą bendram gyvenimui. Jis išreiškė viltį, kad maldos pusryčiai taps nuolatine miesto tradicija, puoselėjančia bendruomeniškumą, įkvėpimą ir vienybę.

„Tegu ši tradicija tampa mūsų miesto dvasios dalimi, kuri augina, įkvepia ir vienija“, – rašė Klaipėdos meras.

The post Klaipėdoje po šešerių metų pertraukos įvyko maldos pusryčiai appeared first on LAIKMETIS.

Arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, be to, pristatė sielovados aktualijas. Viena jų – tai artėjanti Vilties šventė Kaune birželio 28-ąją, kurią Kauno arkivyskupija dovanoja Lietuvai šiais Jubiliejaus metais.

Pirmojoje konferencijos dalyje kunigas teol. dr. Arnoldas Valkauskas aptarė Tikėjimo mokymo dikasterijos Notą „Gestis Verbisque dėl sakramentų galiojimo“ (2024 m. vasario 2 d.).

Kaip minima dokumento pratarmėje, Nota „Gestis Verbisque“ kilo iš kardinolų bei vyskupų susirūpinimo „dėl daugėjančių situacijų, kai tenka konstatuoti švenčiamų sakramentų negaliojimą“ apgailestaujant, „kad ne visada liturgija, ypač sakramentai švenčiami visiškai ištikimai laikantis Bažnyčios nustatytų apeigų“ (GV, 2).

Kunigai gyvai atsiliepė į aptariamus klausimus, dalijosi mintimis, išreikšdami rūpestį dėl sakramentų šventimo praktikos bei savo nuoširdų norą tinkamai patarnauti žmonėms.

Antrojoje konferencijos dalyje kunigas prof. Romualdas Dulskis pristatė pranešimą apie asmenybę ugdančią dvasinę piligrimystę pagal naujausią, Jubiliejaus metų piligrimams skirtą savo knygą „Kelionė į mistinį Horebą“ (Akademinės krikščionybės ir religijų dialogo institutas, 2025).

„Kilo mintis tą knygą parašyti remiantis savo konferencijomis per „Marijos radiją“, kur kalbėjau apie įvairias Senojo Testamento asmenybes ir jų pašaukimą“, – sakė kun. prof. R. Dulskis apie susidomėjimo sulaukusias laidas ir apie tai, jog krikščionio kelyje svarbu eiti brandos link, Dievo link. Taip pat ir kunigo brandos kelias sulig Šventimais dar tik prasideda.

The post Įvyko Kauno arkivyskupijos kunigų konferencija appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pasakojo Lietuvos Carito Sielovados bausmių vykdymo sistemoje programos koordinatorė Renata Dubauskė, kapelionus ir savanorius šiltai pasitiko ir sveikino Marijampolės pataisos namų vadovas Tomas Bartninkas bei Rezocializacijos skyriaus vadovas Vytautas Račius. Jų nuoširdus dalyvavimas ir palaikymas liudijo, jog kalinių dvasinė gerovė yra neatsiejama nuo tikrojo resocializacijos proceso – o jis prasideda nuo žmogaus širdies.

„Iki pietų kapelionai ir savanoriai lankė vyrus šešiuose atskiruose būriuose. Ten gyvenantieji dėl įvairių aplinkybių negali dalyvauti bendruose renginiuose. Taigi, tylūs, asmeniški susitikimai buvo tikri malonės akimirksniai – kalbėta apie Dievo artumą, apie atleidimą, apie šviesą, kuri nepriklauso nuo laisvės ar nelaisvės. Kartu meldėmės, giedojome, klausėmės vieni kitų ir kalbėjomės“, – dalijosi Renata. Jai pačiai tai buvo Vilties, atneštos į uždariausias širdis liudijimas.

Po pietų Vilties dienos renginys persikėlė į kalėjimo klubą, kur jau laukė gausus būrys nuteistųjų. Čia skambėjo gyvas šlovinimas. Jautri pantomima kvietė susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir atleidimą. Ypatingu momentu tapo savanorio Petro liudijimas apie asmeninį susitikimą su Dievu – ne šventovėje, o būtent kalėjime. Dvasiniams pokalbiams bei išpažintims pasitarnavo kapelionai ir savanoriai. Pasak R. Dubauskės, žmonės, galbūt metų metus gyvenantys vienumoje ar vidiniame skausme, galėjo išsilieti, susitaikyti ir atnaujinti savo tikėjimą.

Šventės kulminacija tapo Šventosios Mišios, į kurias nuteistieji gausiai jungėsi ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai – gyvą ryšį su Dievu ar Jo paieškas liudijo jų parašytos intencijos, padėkos, prašymai. Kaip dalijosi vienas iš kapelionų, nuoširdžių intencijų gausa – tikėjimo ženklas, kad sielos nemirusios, net jei gyvenimas tamsus.

Po Mišių broliškoje agapėje nuteistieji galėjo asmeniškai pabendrauti su svečiais. Vaišių ir bendrystės laikas dovanojo susitikimų, gilių pokalbių džiugesio, net ašarų. „Tai buvo laikas, kai žmogus buvo priimtas ne pagal praeitį, bet pagal dabarties troškimą būti geresniu“, – sakė Renata.

Į Vilties dieną jungėsi beveik visi Lietuvoje tarnaujantys kapelionai bausmių vykdymo sistemoje. Negalėję dalyvauti fiziškai, lydėjo misiją malda. Ši vienybė liudijo, kad kalinių sielovada yra ne atskirų asmenų iniciatyva, o bendras, gyvas Bažnyčios atsakas į Jėzaus kvietimą: „Buvau kalinys – ir aplankėte mane.“

Broliams kunigams redemptoristams, kurie jau keletą metų ištikimai tarnauja Pravieniškių 1-ajame kalėjime, Vilties diena – gyvas atsakas į popiežiaus Pranciškaus raginimą skelbti viltį tiems, kurie dažnai yra pamirštami. Kaip sakoma bulėje Jubiliejinių metų pradžiai: „Tegul tikintieji, ypač ganytojai, visur pasaulyje aiškina šiuos dalykus, vienu balsu drąsiai reikalauja užtikrinti orumo nežeminančias sąlygas kaliniams [...], panaikinti mirties bausmę, kuri prieštarauja krikščionių tikėjimui ir naikina bet kokią atleidimo bei atsinaujinimo viltį“ („Viltis neapgauna“, p. 10).

Redemptoristai primena, kad Kristus – tai ne miglota viltis, bet gyvas Asmuo, kuris pasiekia kiekvieną žmogų, net ir tą, kuris yra už grotų. „Esame be galo dėkingi Dievui už galimybę būti kartu kalėjime, dalytis viltimi, kuri yra Jėzus, ir padrąsinti vieni kitus, nes kiekvienam iš mūsų to labai reikia“ – dalinosi kun. Rastislav Dluhy, kun. Peter Hertel ir kun. Lukáš Michalovič.

„Ypatingai norisi padėkoti kapelionui kun. Jonui Cikanai, kad ši pirmoji Vilties diena įvyko būtent jo tarnystės vietoje – Marijampolės kalėjime. Ištikimas ir ramus jo buvimas tapo pamatu šventei, kurios vaisiai buvo juntami ne tik tądien, bet, bet, tikiu, ir toliau bręs kalinių širdyse, savanorių liudijimuose, kapelionų darbuose“, – sakė Lietuvos Carito Sielovados bausmių vykdymo sistemoje programos koordinatorė R. Dubauskė.

„Jėzus beldžiasi į kiekvienas duris – ir kviečia kiekvieną jas atverti iš savo vidaus.“ Toks paprastas, bet kupinas dvasinės gelmės buvo pirmosios Vilties dienos kalėjime šūkis.

Kapelionas Viktoras pirmosios Vilties dienos esmę apibendrino taip: „Džiaugiuosi, kad galėjome praktiškai kalbėti apie Viltį – tiek kalėjimo administracijai, tiek pareigūnams, tiek nuteistiesiems. Svarbu, kad buvo daug viltingų pokalbių ir bendra malda. Pasidžiaugėme daugeliu gerų dalykų, bet ir supratome, kur dar mums trūksta Dieviškos vilties.“

R. Dubauskės žodžiais, gegužės 20-oji Marijampolės kalėjime – ne tiesiog data ar sielovadinė akcija. Tai gyvas Dievo buvimo ženklas, kad net ir už grotų, net ten, kur pasaulis nurašo, dangus atveria savo vartus. Tai diena, kai Dievo malonė dar kartą paliudijo: nėra sienos, kurios Jis negalėtų peržengti. Nėra širdies, kurios Jis negalėtų paliesti.

The post Marijampolės pataisos namuose įvyko Vilties diena appeared first on LAIKMETIS.

23–39 m. krikščionys, ieškantys poros bendratikių tarpe, suvažiavo iš visos Lietuvos: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Biržų, Marijampolės, Molėtų, Alytaus, Prienų ir kt. Pirmiausia jie išgirdo tėčio Mindaugo ir sūnaus Gabrieliaus Giedraičių muzikinį duetą.

Po to susėdo pasiklausyti Jurgitos ir Vytauto Salinių šeimos liudijimo apie tikėjimą, bendrystę, humorą ir gyvenimo džiazą šeimoje. Jau daugiau kaip 20 metų santuokoje gyvenantys Saliniai augina 8 vaikus, yra Šeimų universiteto moderatoriai, katalikiškos pažinčių svetainės kitolink.lt įkūrėjai, sužadėtinių rengimo programos savanoriai, Dievo Motinos komandos nariai ir kt.

Po šeimos liudijimo vyko greitieji pasimatymai, kuriuos energingai vedė Vytautas Salinis. Po trumpos pertraukėlės į sceną žengė Kauno svingo šokių klubo „All That Swing“ vadovai Edas ir Edita. Jie pamokė žingsnelių ir pademonstravo šelmišką šokį. Vakarą užbaigė pokalbiai prie vaišių stalelio ir saldi staigmena: braškės karštame šokolade!

„Perliukai“ iš Jurgitos ir Vytauto Salinių šeimos liudijimo:

„Kaip atpažinau, kad Vytautas yra „tas“ žmogus? Supratau, kad norėčiau jam skusti bulves, ruošti valgyti ir dėl jo daryti daugybę dalykų. Greit įsitikinau – tai žmogus, kuriam noriu dovanoti savo gyvenimą!“, – sakė Jurgita.
---
„Buvo aišku, kad mes sutariame svarbiais klausimais: tos pačios vertybės, supratimas, pagarba, pasitikėjimas ir buvo gera tiesiog kartu juoktis. Jurgita labai intensyviai meldėsi, kad gautų gerą vyrą. Ir gavo! Jau 21 metus esame santuokoje“, – kalbėjo Vytautas.
---
„Tikėjimas – tai gelbėjimosi ratas“, – ne kartą įsitikino Jurgita.
---
„Mes abu esame iš trijų vaikų šeimų, tad tiek ir patys planavome turėti. Bet Dievas suprato kitaip: kiekvienam davė po 3 ir dar pridėjo vieną dovanų, kaip „bonusą“. O po to – dar vieną „bonusą“. Taip susirinko 8 vaikai. Būna iššūkių, tačiau vaikai – Dievo dovana. Ačiū Jam už šias brangias dovanas!“, – sakė Vytautas.
---
„Neįsisukite į visuomenės diktuojamas normas, kurios liepia pirmiau užsidirbti, pastatyti namą, sutaupyti pinigų vestuvėms ir tik tada ieškoti antrosios pusės. Juk kuo vėliau – tuo labiau siaurėja pažinčių ratas, susaisto darbiniai įsipareigojimai ir kt. (...) Kai su Vytautu tuokėmės, man buvo 22-eji, o jam – 31-eri. Nieko neturėjome, gyvenome pas Vytauto tėvus. Pradžia nebuvo lengva, tačiau į priekį mus vedė tikėjimas, žiūrėjimas kartu į vieną pusę“, – kalbėjo Jurgita.

„Finansai – labai svarbi tema. Reikia turėti bendrą požiūrį į juos. Nebūtina eiti į santuoką tik tada, kai turite naujausią „BMW X5“ ir solidžią sąskaitą banke. Kalba yra ne apie tai, o apie bendrą žvilgsnį“, – susimąstyti ragino Vytautas.
---
„Katalikiška santuoka kviečia būti gera dovana vienas kitam. Svarbu būti sąžiningam su savimi, neįstrigti savo įsitikinimuose, būti pasirengusiam keistis dėl kito. Svarbu žinoti, kokie mano svarbiausi kriterijai ir kur žemiau kartelės jau nebeleisiu. Šeimų akademija ragina: „Būkite aukso ieškotojai santykiuose!“ Tai reiškia, kad nereikia turėti išankstinio lūkesčio, verčiau ieškoti kažko gražaus, gero, kas nustebintų ir už tai būti dėkingiems. Vytautas po 21 metų santuokoje mane vis dar nustebina. Jaučiu už tai dėkingumą. Ir dar labai svarbu: nuo kalbų – prie darbų! Tad – pajudam!“, – veiksmų imtis ragino Jurgita.

Renginį „Ateik į pasimatymą!“ organizavo Kauno arkivyskupijos Pašaukimų sielovada, bendradarbiaudama su katalikiška pažinčių svetainė kitolink.lt

The post Šeimos pašaukimo renginys Kaune sukvietė pusšimtį dalyvių iš visos Lietuvos appeared first on LAIKMETIS.

„Ačiū visiems. Jūs visi buvote išties susitelkę ir skleidėte Klaipėdos miesto gatvėmis gėrį“, – „Vakarų ekspresui“ sakė pagrindiniai renginio organizatoriai – Vilija Jonušaitytė-Brosse ir broliai pranciškonai Evaldas Darulis bei Andrius Nenėnas.

Vilties bėgimo pradininkas kunigas Sigitas Benediktas Jurčys ir šiemet paskelbė startą.

Renginys tapo džiaugsmo, vilties ir bendrystės švente. Organizatoriai džiaugėsi, kad net iki pat apdovanojimų ceremonijos išliko gausus žmonių būrys, o oras, nepaisant niūrių prognozių, buvo palankus. „Tai tarsi stebuklas, Dievo palaima“, – kalbėjo Jonušaitytė-Brosse.

Šventėje dalyvavo ir simbolinis svečias – brolis pranciškonas Paulius, bėgęs su specialia Vatikano sportine apranga.

Daug džiaugsmo sukėlė šių metų naujovė – 0,2 km trasa mažiesiems dalyviams prie Jono kalnelio, kurioje dalyvavo per 600 vaikų. „Tai ne varžybos, o džiaugsmo ir vilties šventė“, – pabrėžė organizatoriai.

„Vilties bėgimo“ tikslas – surinkti lėšų onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Kol kas paaukotų lėšų suma dar tik skaičiuojama, tačiau organizatoriai žada artimiausiu metu paskelbti rezultatus.

„Šiemet gražiai sutapo – 18-asis Vilties bėgimas surengtas 18-ąją mėnesio dieną. Kaip ir kasmet gyvename su viltimi ir solidarizuojamės su tais, kuriems labiausiai reikia vilties. Todėl tikiu, kad bėgimas gyvuos dar daug metų, juo labiau, kad kasmet sulaukiame vis daugiau dalyvių“, – portalui diena.lt kalbėjo Vilties bėgimo koordinatorė R. Kadžiulienė.

Dėkota visiems dalyviams, savanoriams, rėmėjams bei Klaipėdos merui Arvydui Vaitkui už nuolatinę paramą šiai iniciatyvai.

The post Klaipėdoje „Vilties bėgime“ dalyvavo daugiau nei 5 tūkst. žmonių appeared first on LAIKMETIS.

Jį organizavę Kauno arkivyskupijos pašaukimų sielovados bendradarbiai dalijasi apie šį maldos žygį.

Išgirdę įkvepiantį Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo sveikinimo žodį, susirinkusieji žygiavo „NUO STOGO ANT STOGO“ – nuo Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios iki Kristaus Prisikėlimo bazilikos stogų (terasų).

Šviesos kelią sudarė 14 sustojimų, kuriuose buvo apmąstomi įvykiai po Jėzaus prisikėlimo. Keliuose iš sustojimų dalyviai išgirdo skirtingų pašaukimų atstovų liudijimus.

Savo pašaukimo į vienuolinį gyvenimą istorija dalijosi sesuo benediktinė Magdalena Marija Vaitekūnaitė.

Apie pašaukimą į šeimą kalbėjo Tomas ir Virginija Jundulai.

Atsakingasis už pašaukimų sielovadą kunigas Liutauras Vilėniškis pasidalijo savo kunigiškojo pašaukimo liudijimu, o diakonas Darius Chmieliauskas pristatė visų pašaukimą į šventumą.

The post Per Kauno gatves nusidriekė Šviesos kelias appeared first on LAIKMETIS.

Pranešimą „Palaimintasis Mykolas Giedraitis – regulinis atgailos kanauninkas“ skaitė dr. Darius Baronas (Lietuvos istorijos institutas), žodį tarė dr. Jonas Ivanauskas, Kaišiadorių vyskupas, kunigaikštis Mykolas Greihamas Daumantas Giedraitis (Michal Graham Dowmont Giedroyc), Giedraičių giminės atstovai, Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas, Šventosios karalienės Jadvygos, Kristaus tarnaitės, seserų kongregacijos vienuolė sesuo Anna Sudujko (Lenkija), palaimintojo Mykolo Giedraičio kanonizacijos proceso vicepostulatorė Skaidrūnė Vetcelienė.

Muzikavo GŠ ANSAMBLIS.

Minėjimą organizavo Valdovų rūmų muziejus ir Kaišiadorių vyskupija.

The post Valdovų rūmų muziejuje vyko kultūros vakaras, skirtas pal. Mykolo Giedraičio 600-osioms gimimo metinėms appeared first on LAIKMETIS.