Br. Paulius Vaineikis OFM. Esame Dievo sukurti Laimei

ŠaltinisDIDMIESTIS

Adventas tai laikas, kai laukiam, kai mokomės laukti sugrįžtančio Kristaus – mūsų Karaliaus ir Viešpaties. Tai laikas, kai prisimenam ir ruošiamės paminėti Kalėdų įvykį – Dievo įsikūnijimo žemėje šventę. Dievo sūnus Jėzus Kristus, kaip pats Gyvenimas, atėjo į pasaulį, kad sugrąžintų mums Šventę, Džiaugsmą, Ramybę ir Laimę, kurią buvome praradę per neklusnumo nuodėmę. Dievas mus sukūrė pagal Savo atvaizdą ir panašumą dovanodamas Laisvę pasirinkti.

Tačiau, gavę tokią Dovaną patys nesugebėjom jos suvaldyti. Buvome greit apgauti, suvilioti piktosios dvasios tapti dievais be Dievo. Rezultatas – prarastas Rojus, Džiaugsmas, prarasta laisvė ir laimė. Įsivardinti savo nelaimių priežastis jau yra žingsnis į Šventę. Kaip sako Viešpats „jūs pažinsite Tiesą ir Tiesa jus padarys Laisvus“ (Jn 8,32).

Nesinori daug pilstyti apie tai, kaip Dievas mus myli, kokie pūkuoti ir tolerantiški turėtume būti su visais ir viskam, realybė ir Dievo Žodis mus ragina „Budėkite, tvirtai laikykitės tikėjimo, elkitės Vyriškai, būkite stiprūs! Viską darykite su Meile“ (1 Kor 16, 13-14).

Pastarųjų įvykių, pandemijų krizė parodė galutinai, kas yra kas. Kuo Tauta gali pasitikėti ir kuo ne. Biblijoje, graikų k. žodis krisis – reiškia Dievo Teismą. Todėl ir visą esamą situaciją reiktų vertinti šio taip dažnai cituojamo žiniasklaidos žodžio kontekste. Esame kviečiami pradėti vadinti dalykus savo vardais: Lietuvą ir pasaulį ištiko Dievo Teismas už visokią bedievystę ir neteisybę… Toliau galite pasiskaityti patys Rom 1,18-32.

Bendrauju su daug žmonių tiek skausmo akimirkose, tiek džiaugsmo akimirkose. Viskas taip persunkta melo, demagogijos ir apgaulės, žmonės pasimetę, kaip avys be piemens. Apie tikrą šventinę nuotaiką bus galima kalbėti, kai visi padarysim namų darbus.

Viskas taip persunkta melo, demagogijos ir apgaulės, žmonės pasimetę, kaip avys be piemens.

Be Teisingumo nebus Taikos, Shalom!“ sakė popiežius šv. Jonas Paulius II.

Keikdami tamsą šviesos nepadauginsim, nes Biblija perspėja „ką žmogus sėja tą ir pjaus“ (Gal 6,7).

Jeigu norime tikrai švęsti Kristaus Gimimo Kalėdas, turime išmesti tą senąjį mąstymo raugą: „Tad švęskime šventes ne su senu raugu, bet su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona“ (1 Kor 5,8) Mūsų kalėdaičiai – plotkelės ant kūčių stalo yra tos duonos simbolis.

Kaip tai padaryti praktiškai? Atsakymas nesudėtingas:

Pirmiausia, atsiverskime – gr. k. metanoia reiškia pakeiskite mąstymą, pakeiskite žiūrėjimo, ėjimo kryptį, pakelkite akis nuo juodų tamsos ekranėlių savo išmaniuose prietaisuose ir perkelkite žvilgsnį į Bibliją. Pasakysiu labai vaikiškai: atsiversti, tai atsiversti Dievo Žodį – Šv. Raštą, Bibliją. Į ką žmogus žiūri, ką valgo juslėmis į tą darosi ir panašus.

Tuščios ėdžios / Asociatyvi Cathopic nuotr.

Neapsigaukime, visų problemų, pandemijų, krizių, pasaulio kvailysčių priežastis glūdi mūsų širdyse.

Jėzus perspėja – išsivalykite širdis: „Žmogų suteršia (užkrečia) tai kas išeina iš jo širdies: pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai, vagystės, melagingi liudijimai, šmeižtai“ (Mt 15,18-20).

Antras žingsnis – peržiūrėkime savo gyvenimus, nuoširdžiai gailėkimės už savo nuodėmes, atsiprašykime Dievo už visus padarytus savo ir savo šeimos bei Tautos nusikaltimus. Atsiprašykime ir susitaikykime su tais kuriuos įskaudinome. Radikaliai palikime bet kokią nuodėmę. Kas galite prieikite išpažinties, atitaisykite padarytą žalą ir skriaudą. Jeigu ką nors apkalbėjome, apkaltinome būtinai apie tą asmenį pasakykime ką nors gero ir teigiamo.

Nustokim keikti valdžią! Pradėkim už ją melstis ir laiminti. To nepaisymas visą Šalį privedė prie katastrofos, nes prakeikta valdžia leis prakeiktus įstatymus ir taip „pasaka be galo…“. Blogį įmanoma nugalėti tik Gerumu: „nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk piktą gerumu!“ (Rom 12,21). Kitoje vietoje Jėzus mus drąsina: „mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai“ (Mt 5,44-45).

Dievas kviečia mylėti nusidėjėlius, bet tuo pačiu ragina nesitaikstyti, netoleruoti jų daromos nuodėmės: „suknežink pikto nedorėlio jėgą, bausk jo nedorumą, amžiams sunaikinki.“ (Psalmė 10,15) „Viešpats myli tuos, kurie pikto nekenčia“ (Psalmė 97,10).

Noriu nuraminti žemaičius, melsdamiesi ir laimindami valdžias meldžiamės ir laiminam ne jų daromas nuodėmes, bet bandom išgelbėti Piktojo suvedžiotus Tautos brolius ir seseris, kad sugrįžtų pas Dievą ir pradėtų tarnauti Lietuvos žmonėms.

Trečias žingsnis – pradėkim vėl švęsti Viešpaties Dieną – Sekmadienį.

Viešpats, kaip Šeimos Tėvas – Karalius ir Valdovas neturi teisintis, kodėl paprašė, o vėliau ir įsakė: „septintoji diena yra Viešpaties!.. Atmink ir švęsk Šabo dieną!.. Viešpats septintąją dieną palaimino ir pašventino!“ (Išėjimo knyga 20,8-11)

Dangiškasis Tėvas mus myli ir nori savo vaikus matyti ne tik poilsiaujančius, bet ir prie Eucharistinio stalo valgančius Jo Sūnaus Kūną ir geriančius Jo Kraują – duonos ir vyno pavidalais: „Aš esu gyvoji Duona nužengusi iš Dangaus… Kas valgo Mano Kūną ir geria Mano Kraują, tas turi Amžinąjį gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu Paskutiniąją dieną, sako Kristus“ (Jn 6,51-54)

Jeigu neišmoksim puotauti su Dievu Mišiose, priimti Eucharistijos vargu ar sugebėsim Karališkai ir su Meile švęsti visas kitas šventes. Tai viena rimčiausių mūsų gyvenimo Krizės priežasčių – atsisakyti dalyvauti Karaliaus Puotoje.

Išpažintis / Asociatyvi Cathopic nuotr.

Ketvirtas žingsnis – geri, konkretūs Meilės darbai.

Jėzus perspėjo kas bus kai Jis sugrįš: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje… Ir atsakys jiems karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“… (Mt 25,31-46)

Mūsų meilės darbai namiškiams, papuoštos eglutės, kalėdinės dovanėlės, atvirukai, nukrauti stalai skaniais valgiais yra gerai, bet šalia šių gerų dalykų būtina padaryti bent vieną gerą Meilės darbą tiems, kurie tau galbūt nepasakys ačiū. Gal tavo Meilės darbas užtrauks tau kritiką ir net pasmerkimą.

Pasiūlyk per Adventą šeimai, asmeniui, kuris neturi „galimybių paso“, kurie yra segreguoti, išmesti į visuomenės paribį, gal yra emigrantai ar pabėgėliai, kaliniai, ligoniai, nueiti už juos į „išrinktųjų“ parduotuves ir nupirkti visko ko reikia jų Šventei.

Ne pandemijos pabaiga ar mokslo pergalė, ne stabili ekonomika ar saugios valstybės sienos, ne tobula valdžia ar demokratiški įstatymai, ne mitingai ar priešų nugalėjimas mums atneš Taiką ir Ramybę, bet kiekvieno iš mūsų atsigręžimas į Dievą ir į artimą.

Galima daug rašyti, kalbėti, cituoti Biblijos eilutes, tačiau tik įlipus į gyvos žmonijos upės vandenis, tik plaukiant kartu, dažnai ir prieš srovę išgyvensime tikrą Kalėdų džiaugsmą – varge, paprastume, tiesiog tvartelyje pasitiksim dar kartą nusižeminusį Dievą kūdikį ir šlovėje ateinantį Kristų Karalių.

Linkiu visiems skaitytojams tinkamai pasitikti Ateinantį Kristų, kad tą dieną, kai stosime Jo Akivaizdoje išgirstume: štai mano mylimas sūnus, mano mylima dukra, kuriais Aš gėriuosi. Užeik į Mano Amžinąjį Džiaugsmą!

Būkite palaiminti!

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

38 KOMENTARAI

  1. mokymas gražus, ačiū. Tačiau lieka mįslių : „Pastarųjų įvykių, pandemijų krizė parodė galutinai, kas yra kas. Kuo Tauta gali pasitikėti ir kuo ne.“ taigi kuo pasitikėti, kuo ne? gydytojai, valdžios žmonės, dvasininkai ir kt. net giminės ir draugai kalba prieštaringai, vieni radikaliai prieštaruja kitiems. tad kas yra kas lieka apsispręsti patiems, niekas aiškiai nežino…

  2. Br. Paulius beveik viską teisingai surašė, tiesa kaip mokinukas atpasakojimą, bet teisingai. Tik interpretavo savotiškai. Nesiplėsdamas ir nekomentuodamas jo kiekvieno pasiūlyto žingsnio, atkreipsiu dėmesį tik į vieną punktą. Cit.: „Dievas kviečia mylėti nusidėjėlius, bet tuo pačiu ragina nesitaikstyti, netoleruoti jų daromos nuodėmės: „suknežink pikto nedorėlio jėgą, bausk jo nedorumą, amžiams sunaikinki.“ (Psalmė 10,15)“
    Ar tikrai taip parašyta Biblijoje? A.Rubšio vertime parašyta kiek kitaip: „Palaužk nedoro ir blogo žmogaus jėgą, nubausk jų nedorumą, neleisk jiems išlikti.“ Mintis panaši, tad nesikabinėsiu dėl vertimo 🙂

    Kur matau problemą, tai smulkmenose, t.y. kaip ir piktasis, br.Paulius pateikia daug tiesos, o pabaigoje įterpia netiesą ar bent jau bando pateikti tiesą kitu kampu. Skaitant šią jo pateiktą citatą, gali pagalvoti, kad pats Dievas kviečia mus pačius nubausti nedorėlį. O juk kontekstas yra kitas – tai žmogus šaukiasi Dievo, kad būtent Dievas nubaustų nedorėlį. Tą mintį patvirtina ir Arkangelo Mykolo laikysena, kai jis kovojo su piktuoju:
    „Kai arkangelas Mykolas, besiginčydamas su velniu, varžėsi dėl Mozės kūno, jis neišdrįso mesti piktžodiško pasmerkimo, bet pasakė: Tesudraudžia tave Viešpats! „(Jud 1,9) Nors Mykolas nuvo stipresnis, jis NEDRĮSO užimti Dievo vietos ir savarankiškai bausti, o mūsų br. Paulius drįso ir dar klaidina kitas aveles.
    Tebūna Dievas gailestingas ir jam ir man – abu esame tik žmonės.

    • Poniai/ponui, kuris pasivadino Asd: 1) nėra privaloma cituoti tik vieną Biblijos vertimą, 2) rašoma ne apie nedorėlio suknežinimą, o apie jo jėgos suknežinimą (kitaip sakant, ne nusidėjėlio, bet nuodėmės) – tad perskaitėt kitaip nei pacitavot.

      • Miela Aiste, nesikarščiuokite siųsdama daug tų pačių komentarų. Pyktis ir emocijos neveda į objektyvų gyvenimo supratimą/pažinimą.
        Pradžioje damai prisitatysiu, kad esu „ponas“ (ne ponia). Po to, prisipažinsiu, kad neturiu Kavaliausko vertimo (jei jis vertė senąjį testamentą), bet teksto neatitikimą fiksavau ir nematau tame nieko blogo.
        Svarbiausia mano mintis sekė vėliau. Jei jos nepakomentavote, vadinasi ir nesupratote, apgailestauju.

      • As ne Aistė, bet akivaizdu, kad tai tu nervuojiesi puldamas ją. Ji labai teisingai tau parasė, kad ne apie nusidelejio, bet jo jėgos nuodėmes suknežinimą kalba eina 🙂

    • “Skaitant šią jo pateiktą citatą, gali pagalvoti, kad pats Dievas kviečia mus pačius nubausti nedorėlį. “ Nesiūlo jis taip daryti, kaip ir sakote Jūs, jis siūlo melstis už priešus ir laiminti juos, taip juos ir nugalėsime jeigu bus tokia Dievo valia. Dar rašo Br.Paulius, ką sėsime, tą ir pjausime, tad tikrai jis neskatina jokio susidorojimo ar smurto. Skatina blogį nugalėti gerumu.

      • Pakartosiu kas yra ne taip. Psalmėje būtent žmogus kviečiasi Dievą į pagalbą, o br. Paulius toje pačioje psalmės eilutėje apkeičia viską vietomis ir komentuoja ją, neva DIevas kviečia žmogų kilti į kovą. Ar tai ne kiršinimas jo „nepaprastosios padėties“ skelbimo kontekste? Subtilus, bet paveikus…

      • Dievas kviečia mylėti nusidėjėlius, bet tuo pačiu ragina nesitaikstyti, netoleruoti jų daromos nuodėmės: „suknežink pikto nedorėlio jėgą, bausk jo nedorumą, amžiams sunaikinki.“ (Psalmė 10,15) „Viešpats myli tuos, kurie pikto nekenčia“ (Psalmė 97,10).
        Ar apie šią vietą šnekate? Kviečia netoleruoti nuodėmės.

    • Tai eliminuokim visą žmonių sukurtą teisinę sistemą, nebauskim nei prievartautojų, nei žmogžudžių, nei kitokius nusikaltimus padariusių. Luktelkim vienintelio teisingojo teismo. Gali Jurbarko monstrui pyragiuko nusiųsti, juk Šv. Kalėdos artėja… Ką čia teist berniuką…

      • Brigita Pati sau atsakėte. Kam eliminuot, visą sukurta žmonių teisinę sistemą, jeigu patys žmonės ją eliminavo ir ji neveikia kaip turėtu veikti, minimu atveju Jurbarke. Tai tik vienas is pavyzdzių.

      • Ne sau, gerbiamasis, jums. Ir ne į tą klausimą. Nes. Jei sistema neveikia, reikia ją tobulinti, keisti joje dirbančius žmones, nes žmonių, ne žmogų, vis dar yra pasauly. (Kad ir netaip gausiai.) Nepakanka ramiai laukti, kol, anot tamstos, ,,pats Dievas nubaus nusikaltėlį“. Jo teismas bus Jo, o žmonių, žmonių. Pagal jų bendrabūvio taisykles. Ir Dievo paliktas taip pat. O kad Jurbarko pvz tik vienas iš daugelio, žinoma; juk kiekvienam, kas mato tikrovę tokią, kokia ji yra, aišku. Neterpia jokios netiesos br. Vaineikis.

    • atrodo, ne visų, bet kai kurių paženklintų žmonių pyktis. Man jie primena džihadistus, veikiančius lyg užprogramuotus. Kas tai per fenomenas? Jie pikti, nepakantūs kitai nuomonei, įsitikinimams. Kitokį nei jis pats, jei galėtų, tai išsiųstų prie Laptevų jūros ar suvarytų į kokį nors lagerį ir t.t. Jie atrodo, kaip valdomi nematomos išorinės jėgos. Teko stebėti pažįstamus, kurie po ženklinimo ėmė ir kardinaliai pasikeitė, bet yra ir kitų, kurie liko tokie pat. Sakau, gal jiems labai pasireiškė puikybės savybė ir tampa diktatoriais, ale dievais.

      • Na bet yra ir antivakserių panašių, kurie eina, kabinėjasi prie pardavėjų ar apsauginių, tikrinančių GP, t.y. kurie yra patys tik eiliniai žmogeliai, galima sakyti žemiausio rango ir kelia jiems visokias pretenzijas, grasina ir pan.
        Gal tiesiog tai kas vyksta, turi išprovokuoti visuotinį pyktį ir supriešinti vieną grupę su kita ir tiek vienoje, tiek kitoje pusėje atsiranda asmenys, linkę į kraštutinumus.

  3. Poniai/ponui, kuris pasivadino Asd: 1) nėra privaloma cituoti tik vieną Biblijos vertimą, 2) rašoma ne apie nedorėlio suknežinimą, o apie jo jėgos suknežinimą (kitaip sakant, ne nusidėjėlio, bet nuodėmės) – tad perskaitėt kitaip nei pacitavot.

  4. Niekas nekalba apie ,,nušlavimą“ ir ,,nežmones“. Jūs iškraipote ir žodžius, ir mintį. Tyčia, manau. Mėgstate erzinti, provokuoti; ,,trolinate“, gerbiamasis, ar tik taip jaučiatės protingu? Pasaulietinis teisingumas jums nepriimtinas, jei neklystu. Kas vietoj jo, anot tamstos? Jei, pvz., jūsų dukrą ar žmoną koks tūlas personažas išprievartautų, ką jūs darytumė? Lauktumėt ramiai Dievo teismo? Dievas nemaršus, savo atlygį gaus kiekvienas anapus, o čia, žemėje, būtent taip, abejingumu, atidaromi ne tik keliai, bet ir autostrados nusikaltėliams.

  5. Man artima pasirodė ši br. Pauliaus mintis.
    „Ne pandemijos pabaiga ar mokslo pergalė, ne stabili ekonomika ar saugios valstybės sienos, ne tobula valdžia ar demokratiški įstatymai, ne mitingai ar priešų nugalėjimas mums atneš Taiką ir Ramybę, bet kiekvieno iš mūsų atsigręžimas į Dievą ir į artimą.“

    O taip norėtūsi visas problemas perkelti vien į išorę ir su jomis kovoti išorėje, ne savo viduje. Tačiau Jėzus sako – ir tai darykite ir ano neapleiskite. Turime kalbėti tiesą, drausminanti nedorėlius, bet turime neapleisti ir savo vidaus reikalų.

  6. Blogis, kaip žinome, vien moraliniu gėriu nenugalimas. O į “vidų“ dauguma savo noru įsileidžia sielų priešą, taip kad ten tvarkos ir neįmanoma padaryti. Būtų galima – pasaulis Rojum virstų. Jėzus iš Šventyklos prekijus išvaikė pačia paprasčiausia lazda, ne geru pavyzdžiu ar romiu susitaikymu.

  7. Jėzus perspėjo kas bus kai Jis sugrįš: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje… Ir atsakys jiems karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“… (Mt 25,31-46).
    Paklauskime savęs – kas tos avys ir kas tie ožiai? Kas tie kurie atsiras dešinėje, o kas tie, kurie bus kairėje?

  8. Ir toliau mums br. Paulius Vaineikis rodo kelią sakydamas:
    Nustokim keikti valdžią! Pradėkim už ją melstis ir laiminti. To nepaisymas visą Šalį privedė prie katastrofos, nes prakeikta valdžia leis prakeiktus įstatymus ir taip „pasaka be galo…“. Blogį įmanoma nugalėti tik Gerumu: „nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk piktą gerumu!“ (Rom 12,21). Kitoje vietoje Jėzus mus drąsina: „mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai“ (Mt 5,44-45).

    Dievas kviečia mylėti nusidėjėlius, bet tuo pačiu ragina nesitaikstyti, netoleruoti jų daromos nuodėmės: „suknežink pikto nedorėlio jėgą, bausk jo nedorumą, amžiams sunaikinki.“ (Psalmė 10,15) „Viešpats myli tuos, kurie pikto nekenčia“ (Psalmė 97,10).

    • Kodėl malda? Todėl, kad neatsiras iš pasaulio geresnės valdžios. Ar nematome, kad per 30 metų keliavome tik į prarają. Kiekviena valdžia pranokdavo ankstesnę savo blogumu. Suvokime, kad tik iš Dievo Malonės mes galime patys pasikeisti, tad to ir reikia prašyti dabartinei valdžiai, kad iš jų pašalintų piktąją dvasią, kuri ir daro jų rankomis blogus darbus. Ne valdžios žmones keiskime vis kitais, ieškodami geresnių, bet melskime Dievo jiems nuodėmių atleidimo. Prisiminkime Jėzaus pasakojimą apie du skolininkus. Vienas iš jų buvo skolingas labai didelę sumą, o kitas – gerokai mažiau. Abiems buvo dovanota jų skola. Jėzus paklausė: „Katras labiau jį mylės?“ Simonas atsakė: „Manau, jog tasai, kuriam daugiau dovanota.“ Jėzus tarė: „Teisingai nusprendei“ (Lk 7, 42–43).
      Jeigu mes žinome, kad mus myli, be abejonės, esame pasiruošę į meilę atsakyti meile. Kai sužinome, kokia didelė yra Dievo meilė mums ir ja patikime, esame linkę atgailauti. Kuo tikresni esame dėl Jo meilės, tuo nuoširdžiau atgailaujame. O jeigu Jį mylime, tai laikomės ir Jo įsakymų. Tik tada, kai Jį mylime, ir tegalime laikytis Jo įsakymų. „Visas tikras paklusnumas kyla iš širdies

    • Brangieji, keiskime ginklus, t.y. ietis ir kalavijus – į Jėzaus Meilę, kuri yra galingiausias ginklas. Dėkoju br. Pauliui Vaineikiui, kuris apjuosė malda eidamas su Jėzaus Kristaus Kūnu aplink Seimą ir dabar mus skatina juosti savo priešus maldomis. Taip ir darykime, t.y. atsiliepkime į jo kvietimą.

  9. Sunkūs šie laikai, primenantys Evangelijos žodžius (Mt 10, 16–23), kur Jėzus įspėja – „būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai“. Toliau Jėzus sako – „Sergėkitės žmonių, nes jie įskųs jus teismams ir plaks sinagogose. Jūs būsite dėl manęs vedžiojami pas valdovus bei karalius liudyti jiems ir pagonims. Kai jie jus įskųs, nesirūpinkite, kaip arba ką kalbėsite, nes tą valandą jums bus duota, ką jūs turite sakyti. Tada jau nebe jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jūsų lūpomis. Brolis išduos mirti brolį, ir tėvas – sūnų, o vaikai sukils prieš gimdytojus ir žudys juos. Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas.“

    Pasaulio dvasia yra priešiška Evangelijos dvasiai, todėl jame nuolat kyla neapykanta visiems, kurie gyvena pagal Evangeliją. Evangelija skleidžia šviesą, kuri parodo blogį, melą, klaidą, todėl pasaulis nekenčia šviesos, nes matosi visos jo blogybės. Tačiau kai mes šią Evangeliją girdime persekiojimų metu, tada, kai nukenčiame dėl tiesos ir dėl Dievo, – būtent tada ji yra kaip didžiausia paguoda. Jos nesupras tie, kurie to nepatyrė savo kailiu. Ir tai yra pats veiksmingiausias liudijimas. Ne veltui kankinys išvertus reiškia liudytojas. Ir toks liudijimas yra stipriausias. Stipriausias, nes žmogus laikosi savo tikėjimo ne dėl to, kad jam tai yra kažkas malonaus ar patogaus šiuo metu, bet todėl, kad jis tiki, jog tai yra tiesa, net ir tada, kai gresia pavojus gyvybei. Mes visi, kurie sekame Viešpatį, anksčiau ar vėliau atsidursime tokioje situacijoje, kada turėsime pasirinkti ir paliudyti savo tikėjimą. Nebūtinai tai bus fizinė mūsų mirtis ar kančia dėl tikėjimo, bet dvasiškai mirti daugelį kartų tikrai teks. Mirti pasauliui ir jo dvasiai. Tebūnie mums paguoda ta, kad Jėzus mums pažadėjo ateiti ir būti kartu.

  10. Trečiasis Advento sekmadienis mus skatina džiaugtis. Tad džiaukimės ir laiminki.e savo artimuosius, o kartu ir priešus.

  11. Problema. Pabandyk melstis už kitus, o dar už priešus, kai pats už save neįstengi skirti tam reikalui bent pusvalandį. Pagalvojame, na , na, … už anuos tegu davatkos gal pasimels…

  12. Šaunuolis br. Paulius Vaineikis. Ačiū už dar vieną akciją prie Seimo, už dar vieną Seimo apjuosimą maldomis. Dabar bent vienas liurbis tegu tik pavirkčioja, kad nieko Lietuvos Šeimų Sąjūdis nedaro. Daro ir kas diena stovi ir šąla, laukia visų jungtis į protestą prieš segregaciją, prieš savivalę. Aš manau, kad taip yra ne tik protestuojama, bet ir palaikome gerą dvasią, kuri randasi tiek Seime, tiek vyriausybėje. Gal jau ir anie bunda, gal buvo užliuliuoti švabro? Svarbu, labai svarbu yra veikti ir burtis į bendrą reikalą už vaikų ateitį.

  13. pasakojimą, kaip vieno krašto bendruomenė ištikta sausros, nusprendė kartu su klebonu melstis ir prašyti, kad Viešpats duotų lietaus. Suėjo visas kraštas į bažnyčią melstis, o klebonas juos paklausė ar atsinešėte lietsargius? Kaip ne keista būtų, bet su lietsargiu atėjo tik vienas vaikas. Kam eiti melstis, jei netiki išmelsti to, ko prašai?
    Taip vyksta ir su piketu prie Seimo. Pati baisiausia liga yra ne kovidas, bet netikėjimas, baimė.
    Pasirodo, kad ir tarp dvasininkų, Lietuvoje, tikintis į Jėzų yra vienas vienintelis br. Paulius Vaineikis, kuris vėl šiandien, giedodamas Dievo Gailestingumo vainikėlį su pulkeliu, juosė seimą ir meldė visiems valdžios žmonėms Dievo Palaimos juos laimindamas ir varydamas visus velnius lauk. Prašė Dievo nuimti nuo jų užkeikimus ir prakeikimus.
    Didis tikėjimas yra šiame kunige. Teisingai br. Astijus sako, kad tai šventas žmogus.

Komentarai neleidžiami

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS, PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte