Australijos katalikai siūlo įvesti moterų diakonatą, bendrą nuodėmių išrišimą

ŠaltinisTHE TABLET

Bažnyčia Australijoje susitarė dėl kelių svarbių reformų, susijusių su moterų vaidmeniu, nauju Romos mišiolo vertimu ir platesniu išpažinties „trečiosios apeigos“ naudojimu.

Šios reformos buvo patvirtintos paskutinę balsavimo dieną Sidnėjuje vykusioje plenarinėje tarybos asamblėjoje ir buvo priimtos pasibaigus ketverius metus trukusiam svarstymų procesui, kuriame dalyvavo 222 tūkst. katalikų iš visos šalies.

Vyskupai ir tarybos nariai sutarė, kad Bažnyčia Australijoje „įgyvendins“ moterų diakonių tarnystę, jei tai leis Visuotinės Bažnyčios teisė, ir kad moterys dalyvaus valdymo „sprendimų priėmimo struktūrose“. Kiekviena vyskupija įsipareigos ieškoti „naujų galimybių moterims dalyvauti tarnystėse“.

Pasiūlymu dėl moterų diakonių Australija tapo antrąja vietine Bažnyčia (kartu su Amazonija), kuri pareiškė esanti atvira moterų diakonato galimybei.

Plenarinė taryba yra aukščiausia vietinės Bažnyčios susirinkimo forma, o galutinius sprendimus turi pasirašyti popiežius Pranciškus. Vis dėlto tarybos sprendimai lems teisės aktus ir dekretus, kurie bus privalomi vietinei bažnyčiai.

Susitarimas dėl moterų vaidmens žymi dramatišką posūkį tarybos procese po to, kai savaitės pradžioje kai kurie nariai grasino nutraukti asamblėjos susirinkimą, kai pasiūlymams dėl moterų nepavyko surinkti dviejų trečdalių balsų daugumos. Po balsavimo liepos 6 d. kai kurie nariai surengė tylų protestą salėje, atsisakydami grįžti į savo vietas.

Vyskupams surengus krizinius pokalbius, taryba parengė naujus pasiūlymus dėl „vienodo moterų ir vyrų orumo liudijimo“, kurie liepos 8 d. sulaukė dviejų trečdalių balsų daugumos. Tam, kad bet kuris pasiūlymas būtų sėkmingas plenariniame tarybos posėdyje, jis turėjo gauti ir dviejų trečdalių narių, ir dviejų trečdalių vyskupų balsų daugumą.

Kitas svarbus balsavimas buvo susijęs su prašymu plačiau naudoti „trečiąją atgailos apeigų formą“, vadinamą „bendruoju atleidimu“. Tai yra būdas pasiūlyti susitaikinimą grupėms, o ne atliekant individualią išpažintį kunigui.

Po Vatikano II Susirinkimo (1962-1965 m.) „trečioji apeiga“ išpopuliarėjo Australijoje, ypač kaimo vyskupijose, kur labai trūksta kunigų.

Tačiau „trečiosios apeigos“ naudojimui pasipriešino Šventasis Sostas, kuris XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, Jono Pauliaus II pontifikato metu, pabrėždamas asmeninės išpažinties būtinybę, šią praktiką sugriežtino.

Plenarinė taryba nutarė prašyti popiežiaus „apsvarstyti, ar trečioji atgailos apeigų forma galėtų būti plačiau naudojama tais atvejais, kai ji ypač tinkama, jei tikintieji suprastų jos savitą pobūdį ir reikalavimus“.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

4 KOMENTARAI

  1. Kuo labiau pavergta šalis, tuo labiau joje isigalėjusi neokomunistinė ideologija. Tos šalys, kuriose diktatūra taip vadinamos pandemijos metu isigalėjo labiausiai, iš tų šalių – Vokietija, Australija, Prancūzija… – ateina radikaliausi pasiūlymai „modernizuoti“ Bažnyčią, pritaikant ją prie naujai diegiamų liberalkomunistinių „vertybių“.

Komentarai neleidžiami

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS, PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte