Buvęs seminaristas, Argentinos Orano vyskupo emerito Gustavo Zanchettos, kuris Argentinoje buvo nuteistas kalėti už seksualinį išnaudojimą, auka prašo Katalikų Bažnyčios neatsukti nugaros.
Kovo mėnesį pripažinus jį kaltu dėl piktnaudžiavimo, G. Zanchetta buvo nuteistas kalėti ketverius su puse metų.
Rugpjūčio 12 d. žurnalistai paėmė interviu iš G. C., 28 metų buvusio klieriko ir vieno iš G. Zanchettos aukų, po to, kai liepos mėnesį vyskupui buvo leista atlikti bausmę namų arešto sąlygomis. Namų arešto vieta, pasak laikraščio „El Tribuno”, yra į pensiją išėjusių kunigų namai viename pranciškonų seserų vienuolyne.
„Paprasčiausiai neatsukite mums nugaros. Mes nenusipelnėme tokio elgesio”, – sakė G. C. sakė žurnalistmas, paklaustas, ko prašo iš Katalikų Bažnyčios. – Susidūrus su tokia situacija – duok Dieve, kad nebūtų kitų atvejų, tačiau jei taip atsitiktų – tegul Bažnyčia neatsuka nugaros, kaip tai padarė su mumis, nes mes nenusipelnėme tokio elgesio, pirmiausia iš asmens, kuris Bažnyčiai yra persona non grata, pakenkė tikintiesiems, Dievo tautai”, – sakė nukentėjusysis.
„O antra, jei seminarijose tiek daug siūloma psichologinės terapijos, na, manau, kad Bažnyčia šiuo atžvilgiu daug ko nematė. Apie G. Zanchettą daug kas buvo žinoma, kai jis buvo įšventintas vyskupu, ir manau, kad tai buvo klaida, švelniai tariant”, – apgailestavo G. C.
Namų areštas yra „ne tai, ko buvo tikėtasi”
Kalbėdamas apie namų areštą, nuo G. Zanchettos nukentėjęs asmuo sakė, kad jo nenustebino teisėjų sprendimas, priimtas po vyskupo prašymo „pagal statusą turėti patogų kalėjimą”.
„Jis visada pabrėždavo savo turimą galią, todėl ir yra ten, kur yra, o ne kalėjime”, – sakė nukentėjusysis.
„Visada sakau, kad jeigu aš būčiau pralaimėjęs teismą, esu tikras, kad būčiau – aukos būtų – kalėjime, o ne namų arešte”, – pridūrė jis.
G. C. taip pat sakė, kad G. Zanchettos atveju „teisingumas buvo įvykdytas, bet ne taip, kaip buvo tikėtasi”.
„Tikėjomės, kad jis atliks bausmę kalėjime”, – aiškino nukentėjęs nuo vyskupo asmuo.
Bažnyčia nepadėjo
Paklaustas, ar jautėsi Bažnyčios priimtas, nukentėjusysis buvo tiesus – „Ne, visiškai ne”, – atsakė jis.
Nuo tada, kai jis išėjo iš kunigų seminarijos, Bažnyčia nesirūpino nei juo, nei jo padėtimi.
„Kalbėjausi net su dabartiniu vyskupu Luisu Antonio Scozzina. Kalbėjausi su juo, kad jis suteiktų man psichologinės terapijos galimybę, kurios man vis dar reikia”, – sakė G. C.
Nukentėjusysis ir jo šeima turėjo finansinių problemų.
„Taigi dėl šios priežasties paprašiau (dabartinio vyskupo, – red. past.) pagalbos, bet jis man nepadėjo”, – sako nukentėjusysis, nors teigia, kad vyskupas iš pradžių sutiko padėti..
„Po to su manimi net nebuvo pasikalbėta ir paklausta, kaip mums sekasi, ar viskas gerai, gal ko nors reikia”, – apgailestavo G. C.
Šiuo metu nukentėjusysis jaučiasi vienišas, nesulaukęs Bažnyčios pagalbos, nors jį šiame kelyje lydi vienas kunigas.
Visgi G. C. pripažįsta, kad „iš Bažnyčios tikėjosi daugiau”.
Žurnalistams susisiekus su Argentinos Orano vyskupija ir pasiteiravus, ar ši padeda aukoms psichologine terapija, ši atsakė: „Vyskupas nurodo, kad klierikas M. C., kuris prašė pagalbos, nors ir neigia ją gavęs, ją gauna jau penkis mėnesius. Jam teikiama psichologinė pagalba, tačiau kitas nukentėjusysis G. C. pagalbos neprašė”.
