Likus tik maždaug mėnesiui iki popiežiaus pirmosios kelionės naujais metais – Romos vyskupas planuoja Afrikoje aplankyti dviejų kraštų, Pietų Sudano Respublikos ir Kongo Demokratinės Respublikos, katalikų bendruomenes – katalikiška žiniasklaida informuoja apie tebesitęsiančią nestabilumo situaciją ir atsinaujinusius karo židinius abejuose kraštuose.
Konfliktas Pietų Sudane tarp dviejų kariaujančių stovyklų atsinaujino rugpjūčio mėnesį. Apie misijų pasaulio Bažnyčių gyvenimą informuojantis portalas „Fides“ perdavė Pietų Sudano vyskupo Stepheno Nyodho, Malakalo vyskupijos ordinaro, kvietimą taikytis.
Kalbėdamas vienoje radijo laidoje ganytojas kreipėsi į susipriešinusių stovyklų lyderius, primindamas, kad jie dar visai neseniai, prieš keletą metų, suvienytomis pastangomis kovojo su kaimynine šalimi nepriklausomybės kare. Vyskupas prašė kovojančių grupių sudėti ginklus, primindamas, kad visi Pietų Sudano gyventojai yra broliai ir seserys.
Priminsime, kad nuo 1983 m. iki 2005 m. Pietų Sudano išsivadavimo armija (SPLA) kovojo dėl nepriklausomybės nuo Sudano Respublikos, kurios šiaurinėje dalyje vyravo musulmonų dauguma. Tuo metu pietinės krašto dalies gyventojai, kurių daugumą sudarė skirtingų konfesijų krikščionys, išsikovojo politinę savivaldą, o 2011 m. – ir nepriklausomybę nuo Sudano Respublikos. Tačiau nepraėjus dviem metams, 2013 m., Pietų Sudano Respublikoje prasidėjo pilietinis karas dėl valdžios, kuris su pertraukomis, tęsiasi iki dabar.
Nepaisant 2018 m. taikos susitarimo, krašte vyrauja smurtas ir skurdas. Praktiškai visi krašto gyventojai, kone 10 mln. žmonių, skursta.
Pagrindiniai vidinio karo dalyviai yra Pietų Sudano prezidentas Salva Kiiras Mayarditas ir buvęs viceprezidentas Riekas Macharas. Bet, pasak „Fides“ šaltinių, yra ir kitų svarbių veikėjų, prisidedančių prie ginkluoto vidaus konflikto dėl valdžios kurstymo, įskaitant krašto šiaurės rytuose prie Etiopijos sienos esančių Aukštutinio Nilo ir Džonglėjaus regioninius lyderius.
Popiežius Pranciškus jau ne kartą buvo priverstas atidėti planus keliauti į jauniausią Afrikos valstybę dėl vis iš naujo atsinaujinančios pavojingos ginkluoto konflikto situacijos.
Pranciškus daug kartų ragino konflikto dalyvius taikytis. Kalbėdamas 2022 m. gruodžio 11 d., jis prašė kariaujančias šalis siekti susitaikymo ir visų krašto piliečių gerovės.
Kelionė į Pietų Sudaną turėtų įvykti 2023 m. vasario pradžioje. Pagal kelionės į Pietų Sudaną programą, popiežius daugiausiai laiko praleis sostinėje Džuboje. 2016 m. čia vyko labai įnirtingos kovos. Be to, popiežius vasario 4 d. susitiks su vidaus pabėgėliais ir dalyvaus ekumeniniame maldos susitikime. Popiežius ketina keliauti į Pietų Sudaną lydimas Anglikonų primo Justino Welby ir Škotijos Bažnyčios generalinės asamblėjos moderatoriaus Iaino MacLeodo Greenschieldso.
Smurto proveržiai nuolat ardo gyventojų pastangas taikiai sugyventi taip pat Kongo DR – kitoje Afrikos šalyje, kurioje popiežius planuoja lankytis vasario pradžioje, dar prieš apsilankymą Pietų Sudane.
Gruodžio 3 d. valstybės prezidentas Felixas Tshisekedi paskelbė trijų dienų gedulą po masinių žudynių Kišišės vietovėje, esančioje už 70 km nuo Gomos, Šiaurinio Kivų regiono sostinės krašto rytuose. Pasak Kongo DR vyriausybės, už žudynes atsakinga Kovo 23 sąjūdžio (M23) ginkluota grupuotė, kurios kovotojai, pasak Kinšasos valdžios, lapkričio 29 dieną nužudė 50 žmonių.
Nacionalinio gedulo paskelbimas sutapo su Kongo DR vyskupų konferencijos inciatyva surengta maldinga procesija už taiką. Procesija surengta visose krašto vyskupijose gruodžio 4 d. Kongo DR ganytojai pareiškė, kad procesijos tikslas buvo melstis ir atkreipti visų dėmesį į blogėjančią saugumo situaciją apskritai visoje šalyje, bet ypač rytuose, kur įvyko minėtosios masinės žudynės.
Be to, vyskupai pasmerkė bandymus užgrobti teritoriją. Jie reikalavo sustabdyti tai, ką jie patys pavadino Kongo DR balkanizavimu. Tikintieji procesijose nešė transparantus su užrašais: „Ne Kongo DR balkanizavimui!“, „Ne tarptautinės bendruomenės dviveidiškumui!“.
Kongo DR katalikų bendruomenė būgštauja dėl iš užsienio remiamų maištaujančių ginkluotų grupuočių vykdomo užslėpto šalies skaldymo proceso. 2013 m. maištininkų judėjimas M23 patyrė pralaimėjimą, tačiau prieš metus atsikūrė ir vėl ėmėsi ginklo. Kinšasa kaltina kaimyninę Ruandą, kad ši remia, ginkluoja ir net kariauja kartu su M23 kovotojais, tačiau Kigalis tai neigia.
