Afrikoje dramatiškai išaugo džihadistinių grupių skaičius

ŠaltinisCNA

Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai fondo (Aid to the Church in Need) antradienį išplatintoje atskaitoje apie religijos laisvės padėtį pasaulyje teigiama, kad Užsachario ir Rytų Afrikos regionuose pastebimas dramatiškas džihadistinių grupių augimas. Kai kurios iš jų siejamos su Islamo valstybe.

„Per pastaruosius dvejus metus džihadistinės grupuotės sutvirtino savo buvimą Užsachario Afrikoje. Šis regionas priglaudė daugiau nei dvi dešimtis aktyviai veikiančių ir vis labiau tarpusavyje bendradarbiaujančių grupių (įskaitant Islamo valstybės ir „Al-Qaida“ satelitus), įsitvirtinusias 14-oje valstybių“, – teigia Marcela Szymanski ataskaitoje, paskelbtoje balandžio 20 d.

„Šie padaliniai augo per neraminančiai trumpą laiką, ir jau atpažįstame jų vystymosi modelį. Vietinių kriminalinių gaujų išpuoliai, pastebimi ir skatinami Salafi („protėvių“) džihadistinės ideologijos skelbėjų, iš pavienių ir savavališkų virsta ideologiniais ir tikslingai nukreiptais.“

Popiežiškojo fondo pristatytos 2021 m. Religijos laisvės pasaulyje ataskaitos duomenys rodo, kad 2018–2020 m. kas trečioje iš 196 pasaulio valstybių buvo įvykdyti „grubūs religijos laisvės pažeidimai“.

Persekiojimai dėl tikėjimo ypač išaugo Nigerijoje, Mozambike, Burkina Fase, Kamerūne, Čade, Malyje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir kitose Afrikos valstybėse.

Religijos laisvės ataskaita taip pat ragina atkreipti dėmesį į dirbtinio intelekto ir veidų atpažinimo technologijų panaudojimą žmonėms sekti, tapusį autoritarinių režimų įrankiu, ypač Kinijoje, persekiojant religines grupes, daugiausiai musulmonus ir uigūrų etninę grupę.

Atskaitoje taip pat pateikiami duomenys apie išaugusį „seksualinio smurto kaip ginklo prieš religines mažumas naudojimą – nusikaltimus prieš moteris ir mergaites, kurios yra pagrobiamos, išprievartaujamos ir verčiamos priimti kitą tikėjimą“. Ataskaitoje pristatoma Pakistano atvejo analizė, kur musulmonai vyrai grobia krikščiones ir induistes mergaites.

Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai (ACN) fondas teigia, kad persekiojimas, neapykantos nusikaltimai ir religiškai motyvuotas smurtas ypač pasireiškė 26 valstybėse, tarp jų – Indijoje, Mianmare, Irane, Malaizijoje ir Šiaurės Korėjoje.

Thomas Heine-Geldernas, ACN fondo prezidentas, teigia, kad tarptautinės bendruomenės atsakas į smurtą religijos pagrindu ir persekiojimą dėl tikėjimo apskritai „gali būti vadinamas per menku ir per daug pavėluotu.“

„Šiandien diskriminacija ir persekiojimas dėl tikėjimo yra augantis pasaulinis reiškinys“, – sakė jis. „Už smurtinių konfliktų – nesvarbu, Sirijoje, Jemene, Nigerijoje, Centrinėje Afrikos Respublikoje ar Mozambike, įvardinant tik kelias iš valstybių – yra stovintys šešėlyje – tie, kurie, manipuliuodami giliausiais žmonių įsitikinimais, naudoja religiją kaip instrumentą galiai siekti“, – teigė Thomas Heine-Geldernas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis