Vilniaus išvadavimo diena. Vieniems tai – Stalino dovana Lietuvai ir preliudas į sovietinę okupaciją, kitiems – milžiniško lietuvių pasiaukojimo ir užsispyrimo rezultatas atgaunant valstybės sostinę. Ką šiandien esame pamiršę apie Vilniaus krašto okupaciją ir kodėl, pašnekovo teigimu, tai yra tema tabu Lietuvos istorikams?
Kokie fragmentai apie lietuvių gyvenimą tarpukariu Vilniaus krašte vis dar nėra minimi mūsų knygose ir vadovėliuose? Vilniaus lenkų integracijos problemos yra istorinio susipriešinimo palikimas, o gal sukurstytos politikų šiais laikais? Kodėl Lietuvoje nepritariama asmenvardžių rašybai ne valstybine kalba ir kaip apie pietryčių Lietuvą kalbėtis su svarbiais geopolitiniais partneriais – lenkais?
Apie visą tai pokalbyje su politologu Vytautu Sinica:
0:00 Intro
0:58 Kas yra Vilniaus atgavimo diena? Preliudas sovietinei okupacijai ar Lietuvos laimėjimas?
2:40 Ar teisinga, kalbant apie Vilniaus kraštą, naudoti terminą „okupacija“?
8:08 Kaip Vilniaus gyventojai pasitiko įžengiančią Lietuvos kariuomenę?
11:40 Kodėl Vytautas Sinica sako, kad Lenkijos okupacija Lietuvoje yra nutylėta?
22:12 Ko reikia, kad Vilniaus išvadavimo svarbą suvoktų Lietuvos visuomenė?
23:55 Kitataučių integracija Vilniaus krašte. Istorinio susipriešinimo palikimas ar šių dienų politikų sukurta politinė problema?
30:03 Kodėl Lietuvos pase neleidžiama rašyti asmenvardžio nevalstybine kalba? Ar nepažeidžiame žmogaus teisių?
37:00 Kodėl apskritai reikia kažką integruoti? Kodėl kultūrinė autonomija Vilniaus krašte būtų žalinga?
43:34 Ar kalbėjimas apie Vilniaus okupacija neužkerta kelių geresniems santykiams su Varšuva?
